- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Esant dideliam maisto prekių pasirinkimui, vartotojai prekes renkasi itin kruopščiai ir atidžiai. Jiems svarbu ne tik dizainas, skirtingi prekių ženklai ar išskirtiniai šūkiai, bet ir papildoma informacija ant pakuotės.
Kokie pasikeitimai laukia maisto prekių pakuočių ir ką svarbu apie jas žinoti, komentuoja Inga Lukauskienė, Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ asocijuota partnerė, advokatė, patentinė patikėtinė, teismo mediatorė.
Užkirs kelią klaidinimui
Šių metų gegužę Europos Komisija priėmė reglamentą. Jo pagrindinis tikslas – įtvirtinti taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų užtikrinta, kad ant maisto prekių pakuočių nebūtų pateikiama klaidinanti informacija. Tai vartotojui turėtų užkirsti kelią susidaryti įspūdį, kad tam tikra maisto prekė kilusi iš konkrečios šalies arba vietos, nors iš tiesų jos kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita.
Reglamente numatytas reguliavimas taikomas tais atvejais, kai maisto prekės kilmės šalis arba kilmės vieta privalomai arba savanoriškai nurodyta ant maisto prekės pakuotės. Taip pat pateikiama nuoroda, pavyzdžiui, paaiškinimai, sąvokos, grafiniai vaizdai arba simboliai, tačiau ji skiriasi nuo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar vietos. Susidarius tokioms aplinkybėms, reikalaujama nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį arba vietą. Taip pat galima nurodyti, kad pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalis arba vieta yra kita.
Svarbu, kad minimas reguliavimas nėra taikomas įprastiems ir bendriniams pavadinimams, įskaitant ir geografinius, kuriais paraidžiui nurodoma kilmė, pavyzdžiui, Frankfurto dešrelės. Taip pat jis netaikomas ir saugomoms geografinėms nuorodoms bei įregistruotiems prekių ženklams, jeigu juose nurodyta prekių kilmė, pvz. Parmos kumpis.
Kaip pateikti informaciją?
Reglamente pateikiamas sąrašas priemonių, kuriomis naudojantis galima nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį arba vietą, kuri nėra tokia pati, kaip nurodyta maisto prekės kilmės šalis ar vieta:
a) pateikiant nuorodą į vieną iš šių geografinių vietovių: „ES“, „ne ES“ arba „ES ir ne ES“;
b) pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią keliose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse;
c) pateikiant nuorodą į FAO žvejybos rajoną arba jūros ar gėlųjų vandenų rajoną;
d) pateikiant nuorodą į valstybę (-es) narę (-es) arba trečiąją (-iąsias) šalį (-is);
e) pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;
f) pateikiant nuorodą į kilmės šalį arba kilmės vietą pagal konkrečias Sąjungos nuostatas, taikomas pačiai pagrindinei sudedamajai (-osioms) daliai (-ims).
Maisto prekių gamintojams taip pat yra suteikiama teisė, užuot naudojus minimą ženklinimą, pateikti pareiškimą, pavyzdžiui, „pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimas) yra / nėra kilęs (-usi) iš (maisto produkto kilmės šalis arba kilmės vietos)“ arba panašią formuluotę.
Reglamentas – ne visoms maisto prekėms
Maisto prekių gamintojams taip pat yra labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad reglamente įtvirtinti informacijos pateikimo reikalavimai. Jie taikomi žymoms apie pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimą – ši informacija privalo būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda, o naudojamo šrifto aukštis turi siekti bent 75 proc. maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos šrifto aukščio.
Tuo atveju, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta nurodyta ne rašmenimis, informacija apie pagrindinę sudedamąją dalį turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies arba kilmės vietos nuoroda. Pažymėtina, kad reglamentas su jame įtvirtintomis taisyklėmis bus pradėtas taikyti nuo 2020 m. balandžio 1 d. Tačiau jis nebus taikomas toms maisto prekėms, kurios pateko į rinką arba buvo paženklintos iki šio Reglamento taikymo pradžios, iki kol bus išparduotos tokių maisto prekių atsargos.
Nors naujasis reguliavimas maisto prekių gamintojams kels nemažai klausimų, pavyzdžiui, ar pagrindine maisto prekės sudedamąja dalimi yra laikoma viena ar kelios tos pačios prekės sudedamosios dalys, į kuriuos Europos Komisija turėtų pateikti atsakymus iki Reglamento taikymo pradžios. Vis dėlto kartu naujasis reguliavimas turėtų suteikti vartotojams daugiau ir aiškesnės informacijos apie įsigyjamas maisto prekes bei padėti išvengti vartotojų klaidinimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...