- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies vadovams raginant atsisakyti vidaus sandorių praktikos, darbą pradėjęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasisako už vidaus sandorius, tačiau jie, anot jo, turėtų būti griežčiau reglamentuojami.
Kasdien į darbą iš Kauno traukiniu važinėjantis M.Sinkevičius interviu BNS teigė, kad valstybės valdomos įmonės šiuo metu per dažnai naudojasi išimtimi ir moka simbolinius dividendus, tad jis sieks įpareigoti visas įmones juos mokėti, kad į valstybės biudžetą gautos lėšos būtų skirstomos toms sritims, kurioms jų reikia.
Ūkio ministras taip pat ketina siekti kuruoti regionų politikos klausimus. Mokslo ir inovacijų srityje, pasak M.Sinkevičiaus, šalis turėtų koncentruotis į informacines technologijas (IT), biotechnologijas ir lazerių kūrimą.
- Ar jau pripratote prie naujų pareigų? Ar jau įsikūrėte Vilniuje?
- Pamažu pratinuosi, į Vilnių keltis kol kas neketinu. Šiandien ryte į Vilnių atvykau traukiniu iš Kauno.
- Kiek anksčiau buvo siūlymų naikinti Energetikos ministeriją ir jos kompetencijas perkelti į Ūkio ministeriją, tačiau pastaruoju metu šios kalbos aprimo ir, panašu, šių planų bus iš viso atsisakyta. Jei vis dėlto būtų nuspręsta energetikos klausimus perduoti Ūkio ministerijai, ar jaustumėtės pakankamai kompetentingas, ar daugiau galių suteiktumėte viceministrui?
- Jeigu Energetikos ministerija būtų prijungta, aš galvoju, kad energetikos ministras, kuris tuos klausimus dabar kuruoja, ir toliau juos kuruos. Jei būtų politinis sprendimas, tai neįvyktų greitai, manau, kad tam neužtektų net ir metų. Jeigu vis tiek galiausiai politikai pasakytų, kad mato tokį kelią, jog reikia Energetikos ministeriją prijungti prie Ūkio ministerijos, tai aš galvoju, kad energetikos klausimų spektrą turėtų ir toliau kuruoti darbą pradėjęs energetikos ministras (Žygimantas Vaičiūnas - BNS).
Pats labai paviršutiniškai tuos klausimus žinau, nepasakyčiau, kad labai jau išmanau ar labai veržiuosi perimti tuos klausimus ar matau tame poreikį.
- Kaip norėtumėte pakeisti Ūkio ministerijos struktūrą, kokius klausimus norėtumėte apsiimti spręsti?
- Kai kurie dalykai galėtų tapti Ūkio ministerijos kompetencijos reikalas. Turiu viltį, kad regioninė politika, kuri šiuo metu yra sudedamoji Vidaus reikalų ministerijos dalis, taps Ūkio ministerijos kompetencijos sritis. Yra pamąstymų ir dėl to žadu artimiausiu metu pasiūlyti Strateginiam komitetui palaikyti šią idėją. Dėl regioninės politikos tikrai stengsiuosi, kad tas klausimas taptų Ūkio ministerijos klausimu.
Mano siekis nėra kuo daugiau aprėpti, kad jausčiausi labiau garbinamas ar sutvirtinčiau tą ministeriją, kuri per ilgą laiką buvo šiek tiek apskabyta.
- Ne kartą esate minėjęs, kad vienas pagrindinių jūsų darbų yra pasirengimas laikotarpiui po 2020 metų, kai labai sumažės ES paramos dalis. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas yra iškėlęs idėją sukurti specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas jų akcijas. Ar pritartumėte tokiai idėjai?
- Labai aiškiai su D.Misiūno pasiūlymu nesu susipažinęs, bet tikiuosi, bus galimybių dar susipažinti.
Mes ilgą laiką esame pripratę prie ES paramos įvairioms formoms ir aš manau, kad turime išeiti iš tokios savijautos, kad vis gauname ir dar gausime. Turime ir jau turėjome pradėti galvoti, kaip gyvensime po 2020 metų. Reikia galvoti apie įvairius finansinius mechanizmus ir galimybes, gal kažkokį fondą sukurti valstybės valdomų įmonių dividendų ar valstybės biudžeto sąskaita, kuris galėtų veikti panašiai, kaip dabar yra su daugiabučių renovacija. Tas fondas neturėtų būti išdalinamas kaip subsidija. Manau, kad tas, kas bus sukurta - fondas ar kiti finansiniai instrumentai - jie turėtų būti veikiantys ne subsidijų forma, bet leidžiantys daryti pokyčius, ar tai būtų pastatų šiltinimas, ar gatvių apšvietimas, kad būtų duodami pinigai ir jie būtų grąžinami.
Jau turėjome neapibrėžtus pokalbius su finansų ministru (Viliumi Šapoka - BNS). Jis kalba apie Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), mane ragina veikti su „Invega“. Mes mąstysim apie instrumentus, kurie leistų ne vien tik gauti, bet eiti su ekonominiu atsipirkimu. Bėda ta, kad tos investicijos, kurioms bus siekiama pritraukti finansinių lėšų, jos turės būti ekonomiškai pagrįstos. Dabar darome, kad būtų socialinė nauda, kultūrinė, švietėjiška nauda, o ekonominė nauda yra sunkiai pasveriama.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...