Trys auksiniai milijonai

Nuo 2010 iki 2017 m. Klaipėdos uosto augimas siekė net 37,6 proc. nuo 31,3 iki 43,1 mln. tonų. Per tą patį laiką rytinės Baltijos šalių uostų krova krito 5,9 proc. nuo 123,2 mln. tonų – 2010 m. iki 115,7 mln. tonų – 2017 m.

Pernai Klaipėdos uoste be didžiausios metinės krovos pasiekti ir trys atskirų krovinių krovos rekordai. Daugiausiai istorijoje krauta trąšų – iš viso 13,84 mln. tonų, žemės ūkio produktų –3,8 mln. tonų, konteinerių – 473 tūkst. TEU.  

Pernai Klaipėdos uosto krova buvo 3 mln. tonų arba 7,6 proc. didesnė nei 2016 m. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas tuos 3 milijonus pavadino auksiniais.

Mažėjant bendrai regiono uostų krovai, jie parodė, kad Klaipėdos uostas su kaupu panaudojo savo galimybes pritraukiant krovinius, tarp jų ir naujus.

Kilo uosto efektyvumas

Vienas iš Klaipėdos uosto sėkmės rodiklių yra tai, kad jis krovą sugebėjo didinti panaudodamas tą patį plotą. Tai yra efektyvaus tvarkymosi uoste rezultatas. Klaipėdos uosto krovos pajėgumas dėl intensyvaus jo pertvarkymo per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 45 iki 64 mln. tonų per metus. 

Uosto krovos kompanijos geru rezultatu laiko ne tiek perkrautas tonas, kiek tai, kad pavyko neprarasti jau pritrauktus krovinius. Jei atsiranda papildomų krovinių – tai jau yra ryškus pasiekimas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus rekordinius 2017 m. įvardines kaip didžiuliu šuoliu, išreiškė bendrą uostininkų nuogąstavimą, kad 2018 m. toks rodiklis gali būti ir nepasiektas.

Įvertinus uosto krovos kompanijų pateiktas prognozes, geopolitinius pokyčius, šiemet Klaipėdos uoste planuojama 42,5 mln. tonų krova. Nežymus krovos kritimas prognozuojamas dėl galinčių mažėti naftos produktų, kurie ateina iš Baltarusijos. Per Rusijos uostus šiemet gali būti kraunama apie milijonas tonų Baltarusijoje perdirbtų naftos produktų.

Baiminasi galimo dempingavimo

A.Vaitkus nuogąstavo, kad tarp rytinės Baltijos šalių uostų šiemet dar labiau didės konkurencija.

„Aš mieliau džiaugčiausi Latvijos uostų teigiama krova nei jų kritimu, nes tokios tendencijos nieko gero nežada“, - svarstė A.Vaitkus.

Pagal 2017 m. krovą skirtumas tarp Klaipėdos ir Rygos uostų pasiekė 9,5 mln. tonų – Ryga krovė 33,67 mln. t. Šio uosto krovos kritimas net 3,4 mln. tonų, pagrinde dėl sumenkusių rusiškų naftos produktų ir anglių, padarys ją aršesnę. Baiminamasi, kad Latvijoje gali atsirasti netgi kai kurių dirbtinių tarifų mažinimo (dempingavimo) priemonių.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas V.Dambrauskas įvardijo, kad Klaipėdos, Ventspilio ir Rygos uostai kovoja dėl tų pačių krovinių.

V.Dambrauskas mano, kad po itin sėkmingų 2017 m. neturėtume užmigti ant laurų.

„Uostų versle vyksta dideli pokyčiai, todėl šiandien gali būti nugalėtojas, o rytoj jau autsaideris. Latviai dirba aktyviai, kad pritrauktų krovinius iš tos pačios Baltarusijos. Mūsų užduotis yra nedaryti kokių nors drastiškų žingsnių, nekaroti Ventspilio uosto klaidų, kai jis prieš 16 metų prarado baltarusiškų trąšų krovinį“, - teigė V.Dambrauskas.

Kartu su Būtingės naftos terminalu pernai Lietuvos uostuose krauta 52,9 mln. tonų. Lietuvos uostų krova nuolat kilo, o Latvijos leidosi. 2010 m. nuo Latvijos uostų atsilikę daugiau kaip 20 mln., pernai Lietuvos uostai tą atsilikimą sumažino iki 8,9 mln. tonų. Visi Latvijos uostai pernai krovė 61,8 mln. tonų. 

Dėliojama aiški perspektyva

Klaipėdos uostas yra itin svarbus Lietuvos verslo variklis. Iš veiklos, kuri susieta su uostu ir sukuria pajamas šaliai, pernai gauta 768 mln. eurų pajamų. Tai 56 mln. eurų daugiau nei 2016 m. Neatsitiktinai įvardinta, kad transporto sistemos indėlis į šalies biudžetą yra vienas didžiausių, siekia net iki 10 proc.

Pati Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2017 m. gavo beveik 60 mln. eurų pajamų iš rinkliavų ir žemės nuomos. Tai 5,83 proc. daugiau nei pernai.

Jau šiemet Uosto direkcija planuoja pradėti keletą svarbių uosto infrastruktūros vystymo projektų. Pirmiausia, bus svarstomas ir tvirtinamas Uosto bendrasis planas. Jis atvertų svarbią Klaipėdos uosto vystymo perspektyvą su tolesniu dabartinio uosto vystymu, 17 metrų gyliu jame, išoriniu uostu.

Jau parengti šio plano konkretūs sprendiniai. Jie netrukus bus svarstomi uosto techninėje ir plėtojimo tarybose. Į šio plano svarstymo posėdį greitai rinksis ir specialiai suburta Vyriausybinė darbo grupė. Bus rengiamas uosto gilinimo iki 17 m. poveikio aplinkai planas.

Kaip akcentavo Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, kitas itin svarbus šių metų darbas – pradėti Malkų įlankos gilinimo I etapą. Tai jau galima daryti, nes iš esmės baigiama įrengti sienutė nuo Smeltės pusiasalio, parengti beveik visi reikalingi dokumentai. Netrukus bus skelbiamas šios įlankos gilinimo konkursas. Paraleliai arba pasibaigus gilinimui vyks ir dalies Malkų įlankos krantinių rekonstrukcija pritaikant jas naujam 14 metrų gyliui.