- ELTA inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas turtas vertas beveik 93 mlrd. eurų, kai pernai viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė siekė 86,5 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, šiemet įvertintų objektų skaičius išaugo beveik 80 tūkstančių eurų.
Daugiau kaip ketvirtadalį įvertinto viso nekilnojamojo turto (23,78 mlrd. eurų) sudaro žemės sklypai. Pasak Registrų centro direktoriaus pavaduotojo turto vertinimui Arvydo Bagdonavičiaus, lyginant prieš penkerius metus ir šiemet nustatytas žemės vidutines rinkos vertes, matomas apie 16 proc. gyvenamųjų teritorijų ir komercinės paskirties žemės sklypų verčių statistinis augimas, o žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinės rinkos vertės išaugo dvigubai.
„Augimą per paskutinius 5 metus nulėmė nuosekliai stiprėjanti šalies ekonomika, didėjančios rinkos dalyvių pajamos ir jų aktyvumas brangesnėse teritorijose, turinčiose išvystytas komunikacijas, kelių ir paslaugų infrastruktūrą. Žymų žemės ūkio paskirties sklypų vertingumą sąlygojo dar ir pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, palaikomas Europos Sąjungos žemės ūkio dotacijų, bei ūkių stambėjimo procesai, kai ūkininkai superka didesnio našumo sklypus, sutikdami mokėti už juos aukštesnę kainą“, - teigia jis.
Masinio vertinimo būdu šiemet įvertinta daugiau kaip 3,52 mln. vnt. pastatų, kurių vertė 54,3 mlrd. eurų, iš jų būstai (butai, bendrabučiai, 1-2 butų namai) verti 38,9 mlrd. eurų. Miestuose ir kurortinėse savivaldybėse buvo vertinama apie 610 tūkst. objektų, jų vertė - 27,8 mlrd. eurų, o metinis verčių augimas - apie 5,6 proc. Likusioje šalies dalyje buvo įvertinta apie 730 tūkst. būsto objektų, kurių vertė per metus augo apie 4 proc.
Taip pat Registrų centro specialistai įvertino apie 50 tūkst. komercinio turto objektų (administracinės paskirties, gydymo, viešbučių, paslaugų, prekybos, maitinimo ir pan.). Miestų ir kurortų savivaldybėse tokio turto vertė augo 4 proc. ir siekia 7,7 mlrd. eurų, likusioje šalies teritorijoje augimas siekė apie 1,6 proc., tokio turto vertė - 1,2 mlrd. eurų.
5 didžiųjų miestų savivaldybių teritorijose statistinis žemės sklypų vidutinių rinkos verčių mokesčiams augimas gyvenamosiose teritorijose ir soduose siekia 2-3 proc., komercinės paskirties žemės - apie 8 proc. Tai gali būti paaiškinama rinkos aktyvėjimu mažiau vertingose miestų teritorijose, kur formuojama daugiau neužstatytų žemės sklypų, dėl tam tikrų pramonės šakų abejotinų perspektyvų stebima žema pramonės ir sandėliavimo žemės paklausa.
Šiemet masinio vertinimo rezultatai yra aktuali tema, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo sprendimu tvirtins ir fiksuos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiosiančias žemės vertes mokesčiams, pagal kurias ne ilgiau kaip penkerius metus žemės savininkams bus skaičiuojamas žemės mokestis. Paskutinį kartą žemės sklypų vertės mokesčiams buvo nustatytos 2013 metais.
Be to, šiemet baigėsi Žemės mokesčio įstatyme įtvirtintas pereinamasis (2013-2017 m.) laikotarpis, kai žemės mokestis buvo kasmet po 20 proc. didinamas, dėl ko žemės mokesčio mokėtojai šiemet moka visą mokestį. Konkrečius žemės mokesčio tarifus kiekvienais metais savarankiškai nustato savivaldybės.
Registrų centras rugsėjo mėnesį pateikė visus masinio vertinimo dokumentus viešam svarstymui įmonės filialuose, apie kuriuos buvo iš anksto plačiai pranešta nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje. Viešo svarstymo metu gyventojai galėjo pareikšti pastabas ir pasiūlymus. Savivaldybių teritorijų žemės ir statinių 2017 m. masinio vertinimo ataskaitos buvo pateiktos derinti ir savivaldybėms. Pastabas pateikė dvi savivaldybės.
Jeigu mokesčio mokėtojas nesutinka su masinio vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto objekto mokestine verte, nuo kurios skaičiuojamas mokestis, jis per 3 mėn. nuo mokestinės vertės nustatymo (šiuo atveju, iki 2018 m. kovo pabaigos) gali pateikti Registrų centrui prašymą su individualaus vertinimo ataskaita dėl mokestinės vertės tikslinimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...