- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos mokyklos turi galimybę naudotis sparčiu internetu, gana dažnai mokymo procese naudoja skaitmenines technologijas, tai parodė Europos Komisijos atliktas tyrimas apie informacinių- komunikacinių technologijų (IKT) taikymą švietime.
Europos plačiajuosčiam ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 m. visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir panašiai. Lietuvos mokyklos pagal šį rodiklį pranoksta ES vidurkį: 27-29 proc. mokyklų turi greitesnį nei 100 mbps internetą (ES vidurkis - 18 proc.).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp Europos šalių vyrauja didžiuliai skirtumai: Šiaurės šalys ir didžiųjų miestų mokyklos pagal interneto greitį pirmauja, o Pietų Europos šalys gerokai atsilieka.
84 proc. Lietuvos mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose (ES vidurkis - 73 proc.). Per pamokas jie dažniausiai ieško informacijos, naudoja word formatą. Lietuvos mokiniai namuose kompiuterines technologijas pasitelkia daugiausia pokalbiams socialiniuose tinkluose, žaidimams, žiūri filmus, ir taip daro dauguma apklaustų jaunųjų europiečių kitose šalyse.
Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. Lietuvos ketvirtokų (tai 4 vieta Europoje) ir 98,8 proc. aštuntokų (1 vieta Europoje).
Lietuvos mokytojai savo IKT kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau skaitmeninio turinio kūrimo, ypač programavimo, web puslapių kūrimo, srityse.
IKT mokytojai dažniausiai naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieško medžiagos, rengia užduotis word formatu. Net 52 proc. Lietuvos mokytojų dalyvauja, diskutuoja online bendruomenėse, Lietuva pagal šį rodiklį užima 1 vietą Europoje (ES vidurkis - 29 proc.). Daugiau nei pusė mokytojų dalyvauja privalomuose IKT mokymuose, nemaža dalis mokosi savarankiškai, 12 proc. Lietuvos mokytojų tokiuose mokymuose per pastaruosius 2 metus nėra dalyvavę.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokiniai stokoja programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. Bet ši problema išlieka visoje ES. Tik 79 proc. (Lietuvoje - 63 proc.) pagrindinių mokyklų mokinių ir 76 proc. (Lietuvoje - 63 proc.) vidurinių mokyklų mokinių niekada ar beveik niekada nedalyvavo kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje.
Tyrimas parodė, kad šešiems Lietuvos mokiniams tenka 1 kompiuteris, mūsų šalis pagal šį rodiklį neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos mokykloms vis dar trūksta techninės įrangos, pavyzdžiui, pagal aprūpinimo interaktyviomis lentomis rodiklį 96 mokiniams tenka 1 lenta (ES vidurkis - 56 vienam mokiniui).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja toliau tęsti mokyklų aprūpinimą kompiuterine technika, padėti mokykloms plėtoti bevielį saugų internetą. Kovą ir balandį į mokyklas keliauja 4,4 tūkstančio naujų kompiuterių su programine įranga. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. eurų.
Numatoma, kad nuo 2020-2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5-10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas - informatika.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...