- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas detalus Lietuvos eksporto 2016 m. I pusmečio būklės tyrimas rodo, kad šiemet eksportas išlaiko augimo trajektoriją.
Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 3,9 proc., kai 2015 metais eksporto plėtra siekė 2,6 proc. Nominalus eksporto prieaugis šiemet siekia 194 mln. eurų – tai reiškia, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius eksporto augimas sudarė daugiau nei 70 proc. viso 2015 m. prieaugio.
„Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtys išorės rinkose. ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui jau pradėjo kenkti eksporto į Centrinę Europą rezultatams. Dėl ekonominių sankcijų, vyraujančių recesinių tendencijų ir pardavimų perskirstymo į kitas rinkas ir toliau matome ženklų eksporto srautų mažėjimą į NVS regioną. Eksportas į naujas rinkas laipsniškai didėja, tačiau nemaža dalimi tai vis dar galima paaiškinti tik atskirų segmentų sėkme, bet ne tvaria eksporto plėtra“, – sako Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius.
Lyginant su 2015 m. eksporto rodikliais, šiemet matomos kelios pagrindinės tendencijos. Pirma, neigiamai nustebino eksporto rodikliai „namų“ laikoma ES rinkoje – pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į ES rinką visiškai neišaugo, o priešingai – susitraukė 0,5 proc. arba 21 mln. eurų. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo itin prasti eksporto rodikliai centrinėse ES rinkose – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur eksportas sumažėjo atitinkamai 10,5 ir 3,7 proc. arba iš viso 84 mln. eurų. Tačiau eksporto nuosmukį į Vokietijos ir Prancūzijos rinkas kompensavo ženklus – 88 mln. eurų – eksporto prieaugis į Skandinavijos regioną.
Paska A. Izgorodino, pastarųjų kelerių metų eksporto rodikliai rodo, kad net ir ES regione vyksta tam tikra Lietuvos eksporto srautų diversifikacija, o Lietuvos verslas deda vis daugiau pastangų didinti pardavimus Skandinavijos valstybėse. Tikėtina, kad tam tikros įtakos tokiai diversifikacijai turi ir didėjantis spaudimas Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač dėl per sparčiai kylančių darbo kaštų, dėl ko mūsų verslas vis labiau fokusuojasi į aukštesnės perkamosios galios valstybes.
„Visgi aštrėjanti įtampa darbo rinkoje, spartus darbo užmokesčio augimas ir stagnuojančios investicijos kelia grėsmę šalies verslo konkurencingumui ir jau netolimoje ateityje gali riboti tolesnę eksporto plėtrą į ES rinką. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, investicijos pramonėje sumažėjo 11 proc., kai vidutinis darbo užmokestis gamyboje šiemet išaugo beveik dešimtadaliu, – teigia LPK atstovas. – Šie skaičiai puikiai iliustruoja didėjantį konkurencingumo spaudimą šalies eksportuotojams. Jeigu investicijos nepradės vytis kylančių darbo kaštų, gauti naujus užsakymus ES rinkoje Lietuvos verslui bus vis sunkiau“.
Šiemet ir toliau matomas eksporto srautų mažėjimas į NVS rinką – pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į NVS regioną susitraukė 17,3 proc. ir vien per pirmąjį šių metų pusmetį eksporto netekimai NVS regione sudarė apie 50 mln. eurų.
Dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių eksportas į Rusiją šiemet sumažėjo 15 proc. arba 20 mln. eurų. „Turint galvoje itin prastus praėjusių metų eksporto rezultatus, kai eksportas į NVS šalis susitraukė 36 proc., tolesnis ženklus eksporto srautų mažėjimas šiek tiek stebina. Tokie rezultatai gali būti ne tik sankcijų ir recesijos daugelyje NVS valstybių pasekmė, bet ir pardavimų perskirstymo į kitas eksporto rinkas rezultatas,“ – svarsto A.Izgorodinas. Iš pagrindinių eksporto rinkų NVS regione pasidžiaugti galima nebent eksporto rezultatais Baltarusijoje, kur eksporto apimtys, lyginant su praėjusiais metais, liko nepakitusios.
Eksporto rodikliai į naujas rinkas kol kas vertintini skirtingai. Eksporto apimtys į Aziją išaugo penktadaliu, o į Šiaurės Amerikos regioną padidėjo 14 proc. Bendrai Azijos ir Šiaurės Amerikos rinkos prisidėjo 40 mln. eurų prie bendro eksporto augimo, kas yra išties neblogas rezultatas.
Tačiau detaliau analizuojant eksporto rodiklius į naujas rinkas, ryškaus eksporto proveržio nematyti, tai galima laikyti atskirų pramonės segmentų sėkme. Pavyzdžiui, šiemet eksporto apimtys į JAV išaugo 43,8 mln. eurų, tačiau tokį prieaugį lėmė daugiausia chemijos pramonės segmentas (49 mln. eurų prieaugis, ypač ryškus – trąšų, neorganinių chemikalų ir įvairių chemijos produktų kategorijose). Tuo tarpu kitose segmentuose matomas tik labai nežymus prieaugis.
Panašios tendencijos vyrauja ir Azijos regione – nors eksportas į Aziją šiemet padidėjo 27 mln. eurų, daugiausia tokį prieaugį lėmė puikūs eksporto rezultatai Japonijos rinkoje, kur eksportas augo 33 mln. eurų, o dalį kitų Azijos valstybių eksporto apimtys nežymiai mažėjo. Japonijos atveju tokį eksporto prieaugį lėmė ženkliai padidėjęs tabako gaminių eksportas (+32,5 mln. eurų).
Panašias tendencijas galima įžvelgti ir eksporto į Kiniją rezultatuose: šiemet eksporto apimtys į Kiniją padidėjo 16 proc. arba 6,2 mln. eurų. Ypač geri rezultatai matomi maisto produktų segmente (+1,5 mln. eurų), tačiau prieaugį šiame segmente vėlgi lėmė vienos kategorijos – vaisių ir riešutų – 1,47 mln. eurų siekęs prieaugis. „Galima tikėtis, kad artimiausiu metu matysime labiau diversifikuotą maisto produktų eksporto proveržį į Kinijos rinką, kadangi visai neseniai Kinijos akreditavimo ir sertifikavimo administracija suteikė teisę Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms pradėti pieno produktų eksportą į Kiniją“, – sako A. Izgorodinas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą6
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...