- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Vyriausybės sprendimas šalį padalyti į du regionus, siekiant didesnės Europos Sąjungos (ES) paramos po 2020 metų, gali nepasiteisinti, interviu BNS perspėjo aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas.
Europos Komisijos (EK) Regioninės politikos direktorato vadovas Marcas Lemaitre‘as (Markas Lemetras) sako, kad svarstoma sanglaudos paramą tolygiau susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodikliu, atsisakant skirstymo į tris kategorijas pagal griežtus slenksčius.
Dabar pagal ES taisykles yra skiriami trys regionai - mažiau išsivysčiusiai laikomi tie, kur BVP vienam žmogui nesiekia 75 proc. ES vidurkio, pereinamieji - kur rodiklis yra tarp 75 ir 90 proc., ir pažengę regionai, kurių BVP rodiklis viršija 90 proc. vidurkį.
„Neatmetame, kad ateityje turėsime viską apimančią formulę, kuri nereikalautų kalbėti apie buvimą žemiau tam tikro lygmens ar tarp kažkokio lygmens. Jeigu tai yra tąsa, tai to nereikia pjaustyti į skirtingų regionų blokus“, - teigė M.Lemaitre’as.
Nelikus šių trijų kategorijų, skirtumas tarp 88 proc. ir 92 proc. rodiklių nebebūtų toks reikšmingas kaip dabar.
Lietuva Sanglaudos politikos kontekste iki šiol buvo traktuojama kaip vienas mažiau išsivystęs regionas, tačiau per pastaruosius metus stipriai įsibėgėjus Vilniaus regiono ekonominei plėtrai, pradėta baimintis, kad šalis po 2020 metų gali būti priskirta pereinamojo regiono kategorijai ir prarastų nemažą dalį būsimos paramos.
Vyriausybė šių metų pradžioje reaguodama į tai nusprendė Lietuvą padalinti į du statistinius regionus - Vilniaus apskrities ir likusios šalies. Tokiu būdu tikimasi užsitikrinti didesnį regionų plėtros finansavimą Vidurio ir vakarų Lietuvai.
M.Lemaitre‘as sakė, kad Lietuvos vyriausybei gali tekti gailėtis šio sprendimo.
„Jeigu galų gale tai Lietuvai neatneš finansinės naudos, palyginti su tuo, jeigu viskas būtų nepakeista. Kas gali nutikti, jeigu mes reformuosime paramos sistemą mano apibūdintu keliu - padarant ją labiau tęstine. Šiuo atveju, jeigu turite du regionus ir turite sostinės regioną, kuris būtinai atrodys kaip labiau pažengęs regionas statistiškai, tai staiga jūs galite pajausti, kad mes per daug ribojame, kam galima leisti lėšas sostinėje ir aplinka ją. Man yra aišku, kad mes ir toliau turėsime riboti, kur Sanglaudos politika galės būti panaudota labiau pažengusiuose regionuose. Lietuvos institucijoms tai gali nepatikti“, - argumentavo Regioninės politikos direktorato vadovas.
Lietuva nėra pirmoji, kuri pažvelgė į savo interesus ir išradingai sukūrė naują geografinį apibūdinimą.
Lietuvos BVP vienam gyventojui 2013-2015 metais sudarė apie 75 proc. ES vidurkio. Tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui siekė apie 109 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – apie 62 proc. Kol kas EK nėra patvirtinusi, jog pripažins Lietuvos padalinimą į du regionus, o pastaruosius rodiklius šalies delegacija naudos deryboms su EK.
M.Lemaitre‘as pridūrė, kad Lietuva nėra pirmoji šalis ES viduje, nusprendusi pakeisti savo regionų ribas dėl didesnio finansavimo.
„Lietuva bando gerai išnaudoti sistemą. Lietuva nėra pirmoji, kuri pažvelgė į savo interesus ir išradingai sukūrė naują geografinį apibūdinimą. Aš prisimenu, kad Airija ir Slovėnija taip yra padariusios. Aš nenorėčiau prisijungti prie šios Lietuvos iniciatyvos padalinti save į dvi dalis statistiškai“, - sakė M.Lemaitre’as.
Kalbėdamas bendrai apie Sanglaudos politiką po 2020 metų, M.Lemaitre‘as tvirtino, jog ji turėtų keistis, tačiau kol kas yra numatytos tik idėjos, kaip ji galėtų kisti. Mąstoma susikoncentruoti į tris kryptis: politikos paprastinimą, lankstesnį reagavimą į staigius ekonominius šokus tam tikruose ES regionuose bei papildomos pagalbos suteikimą pabėgėlius integruojantiems regionams. Taip pat dar mąstoma papildomai skatinti Sanglaudos politikos lėšomis šalis, įgyvendinančias struktūrines reformas.
Jis taip pat užsiminė, kad kitoje finansinėje perspektyvoje gali bendrai sumažėti Sanglaudos politikos asignavimai dėl Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES.
EK trečiadienį turėtų paskelbti diskusijų dokumentą apie ES biudžeto ateities scenarijus. Jame turėtų atsispindėti, kokiomis kryptimis ES politikų finansavimas galėtų judėti pasibaigus 2014-2020 metų daugiametei finansinei perspektyvai. Vis dėlto EK galutinį savo pasiūlymą dėl ateinančios perspektyvos pateiks šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Lietuva 2014-2020 metais iš Sanglaudos politikos turėtų gauti 6,901 mlrd. eurų, kai 2007-2013 metų perspektyvoje šalis gavo 6,885 mlrd. eurų.
Sanglaudos politikai skirtos lėšos yra viena iš svarbiausių ES biudžetą sudarančių dalių. Ji skirta skatinti ES valstybių ir regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, didžiąją dalį lėšų telkiant mažiau pasiturinčioms ES šalims ir regionams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?1
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...