"Kilsiančios darbo pajamos sudarys galimybes gyventojams gausiau vartoti, ir tai bus vienas iš ekonomikos augimo veiksnių. Tiesa, vartojimas neturėtų didėti tiek daug, kiek jis augo pastaraisiais metais, nes kainos, kaip prognozuojama, kils daugiau, o darbo pajamos, minimaliajam darbo užmokesčiui nebedidėjant, - mažiau nei pernai", - pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Ernestas Virbickas.

Privataus vartojimo išlaidos, pernai augusios 5,2 proc., šiemet turėtų didėti 3,8 proc., o 2018 metais - 3,6 procento. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 2017 ir 2018 metais turėtų augti po 1,2 proc., bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymas (investicijos) - atitinkamai 4,6 proc. ir 5,9 procento.

Prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas šiemet sieks 6,1 proc. (gruodį prognozuotas 5,7 proc. augimas), o kitąmet - 5,7 procento.

"Praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis pakilo daugiausia nuo ekonomikos atsigavimo po pasaulinės finansų krizės - 7,9 procento. Tiesa, didėjo ir minimalusis darbo užmokestis, tačiau darbo atlygio raida fiksuojama veržli net ir pašalinus jo poveikį. Svarbu tai, kad darbo atlygis auga daug daugiau nei darbo našumas", - tvirtino E.Virbickas.

Tačiau, anot jo, augančią Lietuvos ekonomiką vis labiau veiks darbo rinkos problemos. Į ją kasmet įsiliejant vis mažiau jaunų gyventojų ir daliai asmenų emigruojant, įmonių galimybės plėsti veiklą bus ribotos, nes jos jaus spaudimą dėl darbo užmokesčio ir turės ieškoti naujų sprendimų gerinti konkurencingumą.

Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų būti 2,8 proc. (gruodžio prognozė - 1,9 proc.), o 2018 metais - 2,2 procento.

"Dėl didesnių naftos kainų, veikiančių kitų prekių ir paslaugų kainas, šiemet numatomą infliacijos šoktelėjimą vertiname kaip trumpalaikį. Prognozuojame, kad kitais metais infliacija sumažės", - pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė.

Pasak jos, ilgą laiką pasaulinių naftos kainų nuosmukis buvo palankus vartotojams ir mažino infliaciją. Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) sutarus apriboti naftos išgavimo apimtį, energijos išteklių kainos išaugo, o nuo 2016-ųjų lapkričio ėmė didinti vartotojų kainų lygį Lietuvoje, visų pirma, kelti degalų kainų lygį.