Quantcast

Lietuvoje skursta kas penktas – kuo dėta socialinės paramos sistema?

  • Teksto dydis:

Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas, arba 630 tūkstančių gyventojų. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena kas ketvirtas vaikas. Tokius skurdo Lietuvoje faktus pateikia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.

Vilniuje trečiadienį rengiama tarptautinė konferencija „Minimalių pajamų apsauga Lietuvoje: padėti, investuoti ir įgalinti“. Ją organizuojantis Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su Europos minimalių pajamų tinklo (EMIN) atstovais pristatys pasiūlymus, skirtus socialinės paramos sistemos tobulinimui Lietuvoje.

Konferencijos organizatorių pateikiamais duomenimis, Lietuvoje skurdo rizikos riba užpernai buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Didžiausias skurdo rizikos lygis yra tarp vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir vienišų asmenų, auginančių vaikus. Tyrimai rodo, kad, žmogui iki 15 metų neįgijus tam tikrų socialinių įgūdžių, 70 proc. po to jų taip ir neįgyja.

Socialinės paramos spragos turi labai didelį neigiamą poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims, o visuomenė patiria dideles ilgalaikes išlaidas.

„Socialinė piniginė parama yra svarbi priemonė mažinti skurdui, tačiau jau ne vienerius metus iš eilės Lietuva sulaukia priekaištų iš Europos Komisijos dėl itin žemo socialinės piniginės paramos adekvatumo. Šiemet Lietuva sulaukė griežtų pastabų dėl itin menko mokesčių ir išmokų vaidmens skurdo ir nelygybės mažinimui“, – teigiama Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pranešime.

Jame teigiama, kad socialinė parama sudaro nedidelę socialinių išlaidų dalį, bet duoda didelę investicijų grąžą. Taip pat, anot pranešimo autorių, socialinė parama apsaugo nuo tokių pasekmių kaip skurdas, nusikalstamumas ir biudžeto deficitas, yra labai svarbi kuriant visuomenę, kurioje būtų daugiau lygybės, nes ši padeda užtikrinti ir visos visuomenės gerovę.

„Socialinės paramos spragos turi labai didelį neigiamą poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims, o visuomenė patiria dideles ilgalaikes išlaidas“, – teigiama pranešime.

Trečiadienį sostinės V. Kudirkos aikštėje veikiančioje Gyvojoje bibliotekoje apsilankę žmonės taip pat galės iš arti pažvelgti į skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje, pažinti kitų Europos šalių gyventojų patirtis.


Šiame straipsnyje: skurdassocialinė paramapajamos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Algys

Algys portretas
Is paramos praturtejo jos dalytojai-naujos masinos,statomi namai-maisto banko produktai labai paklausus turguose,tad aukokit daugiau! Nei karto sokolado ar kavos,konservu negavau,o turgui net s u kainom parduoda!

AŠ portretas
Lietuva ne tik Vilnius. Darbo vietų provincijose nėra. O jeigu ir yra už 360 neapsimoka dirbti. Nes išlaidos važinėjimui į darbą viršys pajamas. Be to reikia turėti kuo važiuoti, nes autobusai nevažinėja. Va taip. visa problema tik algose (tokiu atveju provincija kraustytųsi į miestus, arba važinėtų). Kodėl jos nedidinamos iki ES lygio neaišku visiškai, nes tiek paslaugų, tiek maisto kainos, mokesčiai, nuomos, būsto kainos tokios pat ar dar didesnės kaip ES.

Esi jaunas ,sveikas dirbk.

Esi jaunas ,sveikas dirbk. portretas
Darbininku truksta.Bedarbiu pilna ir mokamos pasalpos.Kaip suprasti ? Kas sveikas ,jaunas tam jokiu pasalpu.Darbo yra tik tinginiu daugeja.Verslininkus priversti idarbinti ir,kad dirbtu,o ne alaus buteli rankoj laikytu.Cia reikia imti pavyzdi is sovietmecio.Prievarta budavo idarbinami.O dabar tinginiam pinigai pasalpom byra.Niekas veltui nieko neturetu gauti,Viska reikia uzsidirbti.Kiekvienam pagal sugebejimus.jei moki tik sluota laikyti tai toks ir atlygis.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių