- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paslaugų kainos Lietuvoje šių metų sausio–gegužės mėnesiais augo triskart greičiau nei ES, maisto kainos ES vidurkį lenkė pusantro karto. Lietuvos banko ekonomisto Pauliaus Morkūno teigimu, tokiam sparčiam kainų augimui daugiausia įtakos turėjo darbo užmokesčio augimas.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad paslaugų kainos artimiausiu metu nė neketina sustoti augusios. „Prognozuojame, kad šiemet infliacija bus kiek mažesnė nei pernai. Tačiau manome, kad paslaugos ir toliau brangs dvigubai sparčiau nei prekės“, – kalba jis.
Šių metų sausį–gegužę paslaugų kainos, Lietuvos banko skaičiavimais, šalyje augo 4,4 proc., kai tuo metu ES augimo vidurkis siekė 1,5 proc. Maistas, gėrimai ir tabakas Lietuvoje brango 3,5 proc., ES – 2,3 proc.
Šiek tiek mažiau nei ES vidurkis per šį laikotarpį Lietuvoje ūgtelėjo degalų kainos. Čia jų augimas siekė 3,3 proc., kai tuo metu ES degalų kainų augimo vidurkis siekė 3,7 proc. Taip pat nuo ES kainų augimo vidurkio Lietuvoje atsiliko ir šildymo, dujų, elektros ir kitų administruojamų kainų augimas, kuris Lietuvoje siekė 1,4 proc., kai tuo metu ES vidurkis – 1,9 proc.
Mažiausiai per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje ir ES augo pramonės prekių kainos. Lietuvoje tokios prekės brango 0,4 proc., ES – 0,9 proc.
Paslaugų kainas augino atlyginimai
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas P. Morkūnas pažymi, kad labiausiai paslaugų kainas augino paslaugų sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas.
„Žvelgiant į šių metų infliaciją detaliau, iš karto pastebime, kad ją mūsų šalyje stipriau nei ES paveikė sparčiai kilusios paslaugų ir maisto kainos. Paslaugų kainų augimą reikėtų sieti su darbo užmokesčio raida, kurią nemaža dalimi lemia darbuotojų trūkumas. Pavyzdžiui, Lietuvoje spartus darbo užmokesčio augimas metų pradžioje (9,8 proc.) lėmė kur kas greitesnį paslaugų kainų augimą nei ES vidurkis, kur darbo užmokestis kilo mažiau nei 3 proc.“, – kalba jis.
Tuo metu banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis sako, kad tokie paslaugų kainų šuoliai nestebina, be to, jie neketina nurimti.
„Paslaugų kainų pokyčiai tikrai nestebina, jie stebimi jau penkerius metus. Paslaugos sparčiai brangsta tiek dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimo, tiek dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo. Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos labai tiesiogiai ir didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų. Metų pradžioje darbo užmokesčio augimas siekė 9,8 proc., tokiame kontekste sunku tikėtis, kad paslaugos nebrangs.
Prognozuojame, kad šiemet infliacija bus kiek mažesnė nei pernai. Pirmiausia tai susiję su nykstančia akcizų įtaka. Tačiau manome, kad kaip ir pernai bei pastaruosius kelerius metus, paslaugos ir toliau brangs dvigubai sparčiau nei prekės“, – teigia ekonomistas.
Maistas neturėtų brangti sparčiau nei ES
Kaip pažymi LRT.lt pašnekovai, maisto prekių krepšelio brangimui turėjo į jį įskaičiuotų gėrimų bei tabako akcizų didėjimas.
„Maisto kainų augimas, kuris atrodytų išlieka nemažas, nuo kovo slopo dėl nykstančio akcizų pakėlimo poveikio, ypač, alkoholiniams gėrimams. Taip pat maisto ir energijos kainų augimą lemia ir išorės veiksniai, tokie kaip žaliavų kainų pokyčiai. Pavyzdžiui, ūgtelėjus naftos kainai pasaulinėje rinkoje, Lietuvoje nemenkai padidėjo ir energijos produktų, o, visų pirma, degalų kainos. Tačiau pastarųjų prekių kainos augo panašiu tempu kaip ir ES", – kalba P. Morkūnas.
N. Mačiulio teigimu, kiekvienoje valstybėje esti lokalių veiksnių, turinčių įtakos maisto kainų augimui, tačiau didžioji dalis maisto produktų turėtų brangti ar pigti panašiai, kaip ir kitose ES šalyse.
„Pirmaisiais šių metų mėnesiais akcizai darė šiek tiek įtakos gėrimų kainų augimui bei turėjo įtakos bendram maisto ir gėrimų kainų indeksui, tačiau akcizai padidėjo pernai kovą, tad nuo šių metų balandžio įtakos maisto ir gėrimų krepšeliui neturėtų turėti“, – sako jis.
Plačiau – įraše.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės13
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...