- Rūta Grigolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors kiaulių maro užkrato per grūdus rizika minimali, Iranas nusprendė kol kas neleisti įvežti javų iš kai kurių Lietuvos regionų. Kiek dar rasis tokį prašymą pateiksiančių šalių – neaišku.
Nors kiaulių maro užkrato per grūdus rizika minimali, Iranas nusprendė kol kas neleisti įvežti javų iš kai kurių Lietuvos regionų. Kiek dar rasis tokį prašymą pateiksiančių šalių – neaišku.
Vakar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad sulaukta Irano prašymo nevežti maistinių ir pašarinių javų, užaugintų rajonuose, kuriuose rastas afrikinio kiaulių maro užkratas.
Tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo, valstybinio veterinarijos inspektoriaus Mariaus Masiulio teigimu, ligos užkrato nuo javų rizika minimali. Pasak jo, EK buvo užsakiusi mokslinį vertinimą, kurį atliko Maisto saugos agentūra, pasitelkusi mokslininkus iš įvairių pasaulio valstybių, siekiant įvertinti riziką, kaip afrikinis kiaulių maras galėtų plisti per pašarus. Mokslinis darbas publikuotas šių metų pradžioje. "Buvo įvertinta, kad viruso plitimas per pašarus yra labai minimalus, rizika itin nedidelė. Taip yra, nes niekas nenaudoja žalio, termiškai neapdoroto arba nedžiovinto grūdo. Grūdas varpoje yra apsaugotas nuo mechaninio užteršimo, vėliau pereina per kombainus, džiovyklas, mažėja drėgmė ir viruso išgyvenimas", – aiškino M.Masiulis.
Vis dėlto kiekviena trečioji šalis, kuri importuoja ar ketina importuoti grūdus, gali teikti savo reikalavimus. Irano, kaip trečiosios šalies, sprendimas ir buvo nepriimti pašarinių bei maistinių grūdų iš regionų, kuriems yra taikomi tam tikri apribojimai dėl afrikinio kiaulių maro.
"Sunku nuspėti, ar bus daugiau tokių šalių. Kaip minėjau, tai trečiosios šalies teisė – ji gali apriboti absoliučiai visą produkciją dėl kiaulių maro protrūkio", – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.
M.Masiulis pridūrė, kad, išskyrus tokius atskirus atvejus, Lietuvos ūkininkai savo derlių gali realizuoti laisvai: ES netaiko visiškai jokių ribojimų pašariniams ar maistiniams javams, išaugintiems vadinamosiose zonose, kuriose taikomi tam tikri ribojimai. "Ribojimai yra taikomi kiaulienai, gyvoms kiaulėms, šernams ir šernienai. Tai dalykai, kurie gali būti tiesioginis viruso platinimo šaltinis. Bet jokie ribojimai netaikomi nei pašarams, nei pakratams", – pabrėžė M.Masiulis.
Tarnybos vadovas Jonas Milius teigė, kad Lietuvoje tokiomis zonomis, kuriuose rastas afrikinio kiaulių maro užkratas, paskelbtos palyginti mažos teritorijos.
Vis dėlto Iranas – viena didžiausių Lietuvos grūdų eksporto rinkų. 2013 m. pirmą pusmetį Iranas buvo labiausiai augusi javų eksporto rinka, augimas sudarė nuo 440,9 mln. litų iki 460 mln. litų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...