- Augustas Stankevičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai fiksuoja: vietiniai gaminiai, net ir be raginimų „pirk prekę lietuvišką“ – vėl populiarūs. Tą esą rodo importo smukimas, kai visa mažmeninė rinka augo. Bet pirkti lietuvišką produkciją – ne vien patriotizmas ar mada, priežastys dažnai kitos.
Lietuviškos prekės vis dažniau atsiduria pirkinių krepšelyje ir šiuo metu jų paklausa išgyvena pakilimą. Šiemet sausį-liepą, palyginti su tuo pat metu pernai, mažmeninės prekybos apyvarta išaugo apie 5 procentus, o galutinio vartojimo prekių importas smuko beveik 3 procentais.
Analitikai iš to daro išvadą: mažiau nupirkta atvežtinių, daugiau – vietinių gaminių.
Dalies prekių, pavyzdžiui, pieno, kiekis Lietuvos parduotuvių lentynose pagausėjo dėl Rusijos Įvesto embargo. Gamintojai keičia eksporto kryptis, o vidaus rinkoje koreguoja kainas. Jų ir kokybės santykis leidžia kaip lygiaverčiams konkuruoti su importuotais gaminiais.
Ekonomistų teigimu, dabar puikus metas rinkoje įsitvirtinti lietuviškiems prekių ženklams.
„Tiktai klausimas, kaip tą prekės ženklo žinomumą didinti. Tai tikrai reikalauja ir nemenkų investicijų, ir labai sunku rasti savo išskirtinių bruožų jūroje tų kitų prekių ženklų. Bet tai daryti reikia, nes, priešingu atveju, mūsų gamintojams teks tenkintis trupiniais prie stalo“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak ekspertų, palyginti su prieškriziniu laikotarpiu, lietuviškų prekių paklausa išaugo, tačiau esą tai nulėmė ne vien patriotizmas ar sumažėjusi kaina, o priežasčių visuma.
„Lemia prekybininkų akcijos, vilionės, kaina, įprotis, marketingas, kokybė. Ir geopolitinė situacija, aišku. Gamintojai, prekybininkai priversti imtis kažkokių priemonių. Jiems nenaudinga, kad prekė gulėtų arba sandėly, arba nebūtų išvežta iš gamyklos“, – sakė Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas.
Ir kalbama ne vien apie maistą. Pirkėjai mielai renkasi lietuvišką kosmetiką, papuošalus ar drabužius. Patys verslininkai ekonominius rodiklius interpretuoja kiek atsargiau. Lietuviški antrojo būtinumo produktai esą dar negali prilygti masinės gamybos prekėms, įvežamoms iš užsienio, tačiau tam tikri nišinei rinkai skirti gaminiai Lietuvoje perkami ir už kur kas didesnę kainą nei importiniai.
„Aš manau, kad daug, ypatingai nišinių produktų, gamintojų net nekonkuruoja kainos prasme Lietuvoje. Pažiūrėjus į lietuviškų rūbų kainas – jos yra žymiai aukštesnės nei importinių rūbų iš didesnių tinklų. Aš manau, kad lietuviškas produktas konkuruoja savo kokybės, gebėjimo prisitaikyti prie vartotojo norų prasme“, – pasakojo bendrovės „Uoga uoga“ įkūrėja Jelena Sokolovska.
Ekonomistai teigia, kad net ir atgijus galutinio vartojimo prekių importui, lietuviška produkcija turėtų išlikti konkurencinga ir paklausi.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...