- Zinaida Paškevičienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažesnių miestelių verslininkai, prekiaujantys naudotais baldais ir kitais daiktais, pernelyg nesiskundžia. Pirkėjai ieško, kad ir ne naujų, bet geresnės kokybės Vakarų Europoje pagamintų baldų ir indų.
Į vienintelę ne naujais baldais ir indais prekiaujančią parduotuvę Pakruojyje vieni pirkėjai užsuka iš smalsumo, kiti ieškodami originalesnių ir pigesnių prekių.
„Gyventojai renkasi indus, galbūt todėl, kad šie dažniausiai dūžta, ir daugiausiai jų reikia. Nusiperka tą už kelis eurus, aną už pusę euro, kurių galbūt negauna Lietuvoje, nei už tokią sumą, nei tokios kokybės“, – pasakoja verslininkas Vaidotas Misiūnas.
Naudotų baldų verslininkas atsiveža iš Vokietijos, kurių, net ir geresnės kokybės, nepardavinėja brangiai. Panorėjęs didesnio pelno sako, kad bankrutuotų, nes Pakruojo gyventojai neįpirktų, o į nuošalų rajoną nedaug turtingesnių pirkėjų užklysta.
„Bandėme parvežti olandiškų baldų, kurie buvo brangesni, tai ir sustojo pirkimas, daugiau tikriausiai neberizikuosime“,– aiškina V. Misiūnas.
17 metų ne naujais baldais prekiaujantis biržietis verslininkas sako, kad seniai praėjo tie laikai, kai vokiečiai senus daiktus veltui atiduodavo. Vos įvedus eurą lietuviai dar pirko negalvodami, kol susigriebė, kad euras – ne litas.
„Mums gali parduoti baldus už 60-70 eurų, bet prisideda transporto išlaidos, mokesčiai, dokumentų tvarkymas, aukštai pakyla kaina. Mes nebegalime parduoti už tą pačią kainą, nors kiti sako, atsivežate už dyką ir pinigus imate“,– prekybos subtilybes aiškino UAB „Liutera“ savininkas Leopoldas Liutikas.
Skirtingai negu Pakruojyje, Biržuose perkamiausi – antikvariniai baldai, jų dairosi pagyvenę žmonės. Ieškodami pigesnių baldų atvyksta latviai, tačiau daugiausia pirkėjų sulaukiama iš aplinkinių rajonų. Žiemą prekyba paprastai sulėtėja, bet tikimasi, kad atėjus pavasariui atsigaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą2
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...