- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kontroliuoti savo biudžetą nėra lengva, o ypač – jaučiant spaudimą pasižadėjus tai daryti Naujųjų metų pradžioje. Vėliau motyvacija tai daryti silpsta, o visuomenės tyrimas rodo, jog daugelis žmonių bėgant metams nusprendžia pinigų pasiskolinti. Tačiau laikantis vienos paprastos taisyklės ir pasinaudojus biudžeto skirstymo programėlėmis, išlaidų kontroliavimas gali tapti įpročiu.
„Naujų metų pradžioje daugelis iš mūsų apmąsto ateinančius metus, nusimato pagrindinius tikslus bei susiplanuoja potencialias finansines gaires. Dažnas siekia mažiau išlaidauti, taupyti ir geriau valdyti savo finansinę situaciją. Vienas iš būdų tai pasiekti – efektyviau planuoti ir kontroliuoti savo išlaidas“, - sako „Credit24“ klientų aptarnavimo vadovė Donata Stoškuvienė.
Šios įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 85 proc. lietuvių planuoja visas ar bent didesnes savo šeimos išlaidas. Tačiau didelė dalis žmonių vis tiek susiduria su pinigų stygiumi ir poreikiu pasiskolinti – 38 proc. kreipėsi į finansines institucijas dėl paskolos praėjusiais metais. Dažniau tai buvo vyrai.
Kitų tyrime dalyvavusių šalių vidurkis labai panašus, tačiau išsiskiria Lenkija su Rumunija. Šiose šalyse gauti paskolą siekė net pusė respondentų, nors būtent Lenkijoje ir Rumunijoje žmonės savo šeimos biudžetą planuoja labiausiai iš kitų tirtų šalių – atitinkamai 86 ir 91 proc. visuomenės.
„Panašiai kaip ir užsienyje, nemaža dalis lietuvių nusprendžia pasiskolinti pinigų, nors didžioji dauguma planuoja savo biudžetą. Tačiau praktiškai kas dešimtas paskoloms atviras lietuvis kreditu naudojasi būtent kaip įprasta savo biudžeto valdymo priemone, o visų tyrime dalyvavusių šalių duomenimis, taip elgiasi beveik kas penktas paskoloms atviras žmogus“, - komentuoja D. Stoškuvienė.
Proporcijų taisyklė ir išmaniojo telefono pagalba
Pasiryžus taupyti ir labiau kontroliuoti savo išlaidas, tai pasidaro sunkiau, nei gali pasirodyti iš pradžių.
„Dar sunkiau pradėti taupyti, jei nesimato bendro išlaidų vaizdo ir kurias iš jų būtų galima sumažinti. Lengviau tai padaryti ribojant smulkesnes, nepastebimas ir greitai pamirštamas išlaidas – tai impulsyviai įsigyjami ir trumpalaikį malonumą patenkinantys daiktai, „nusipelnyti“ desertai, vienkartiniai mokesčiai ir pan. Pastangos sumažinti tokias išlaidas gali turėti daugiau įtakos, nei stengiantis suvaldyti didesnes ar būtinas išlaidų kategorijas“, - sako finansų specialistė.
Prieš pradedant atidžiau sekti ir valdyti savo biudžetą, vertėtų reguliariai įsivertinti, kiek išleidžiate kiekvienai išlaidų kategorijai – maisto produktams, restoranams, drabužiams, transportui, pramogoms, sveikatos priežiūrai, mokesčiams, abonementams, prenumeratoms ir t. t. Išlaidoms suskirstyti ir analizuoti sukurta daugybė išmaniųjų programėlių, kurios jau susietos ir su mokėjimo kortele, todėl atskirai išlaidų suvedinėti nebereikės.
Matant savo mėnesio išlaidų išklotinę, lengviau atpažinti perteklines išlaidas ir pradėti jas mažinti. Visas išlaidų kategorijas reikėtų suskirstyti į dar tris grupes: svarbiausias gyvenimo reikmes – būsto nuomą, maistą, komunalinius mokesčius, turimas paskolas; nebūtinus poreikius ir norus – keliones, pramogas, naujus drabužius ar išmaniuosius įrenginius; ir dalį finansiniam stabilumui palaikyti – santaupas, investicijas ir pan.
Priklausomai nuo atlyginimo dydžio ar turimų finansinių įsipareigojimų, šias išlaidas galima dalinti proporcijomis „50-30-20“ ar „70-20-10“. Tačiau, kad ir kokios jos bebūtų, efektyvių rezultatų galima pasiekti tik nusistačius šių išlaidų kategorijų limitus pagal turimą biudžetą ar norimą sutaupyti sumą ir juos kas mėnesį stebėti, o prireikus - koreguoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse13
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...