- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visos trys Baltijos valstybės gali pasidžiaugti išaugusiomis tarptautinės prekybos apimtimis, tačiau visos jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. Tai rodo naujausi „Bloomberg“ agentūros duomenys.
Lietuvoje tarptautinės prekybos apimtys lieka didžiausios (4,8 mlrd. EUR), Estijoje siekia 2,56 mlrd. EUR, o Latvijoje 2,41 mlrd. EUR. Didžiausias teigiamas pokytis buvo Estijoje ir sudarė (+10,67 proc.), o mažiausias – Lietuvoje (+2,13 proc.). Latvijoje tarptautinė prekyba per metus padidėjo (+5,13 proc.).
Nepaisant šio augimo, Baltijos valstybių tarptautinės prekybos balansai vis dar išlieka neigiami. 2018 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje tarptautinis prekybos balansas siekė -0,28 mlrd. EUR, Latvijoje -0,35 mlrd. EUR, Estijoje -0,08 mlrd. EUR.
Lenkija taip pat išlieka valstybe – importuotoja, tuo tarpu Vokietija yra absoliuti valstybė – eksportuotoja. Jos prekybos apimtis pasiekė 200 mlrd. EUR.
2017 m. Lietuva daugiausiai eksportavo į Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Estiją, Jungtinės Amerikos Valstijas, o mažiausiai eksportavo į Algerią, Suomiją, Turkiją, Rusiją ir Japoniją. Didžiausios importo apimtys į Lietuvą buvo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, o mažiausios importo apimtys iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Danijos, Čekijos ir Ispanijos.
„Neigiamas balansas rodo, kad vidaus vartojimas yra žymiai padidėjęs trumpuoju (1-3 metų) laikotarpiu. Priežastys – staigus atlyginimų kilimas, viršijantis darbo našumo augimą, bei bendras teigiamas ekonomikos augimo fonas. Tuo tarpu eksportas taip greit neauga dėl gamybos inercijos, gamybinių pajėgumų ribinio išnaudojimo ir darbo jėgos trūkumo. Ilguoju laikotarpiu tokia situacija lemia augančią infliaciją, kuri mažina gyventojų perkamąją galią, o tuo pačiu ir vartojimą, - komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis. - Vokietijos pavyzdys rodo, kad valstybės, turinčios išplėtotą gamybą, o tuo pačiu ir stiprų eksportą, yra nepažeidžiamos ir užtikrina tvarią ekonomikos ir visuomenės raidą. Pakeisti tarptautinės prekybos balansą Lietuvoje galima tik nuosekliai skatinant eksportą ir eksportuojančias įmones finansinėmis, organizacinėmis priemonėmis ir dėmesiu“.
„Analizuojant istorinius užsienio prekybos duomenis nuo Baltijos šalių įstojimo į Europos Sąjungą, galima konstatuoti, kad Lietuva ir Estija buvo pasiekusios perteklinį tarptautinį mokėjimų balansą, kai eksportas viršijo importą, tačiau Latvija visą laiką buvo labiau importuotoja negu eksportuotoja. Lietuvos eksporto apimtys viršijo importą 2013 m. birželį, Estija prekių ir paslaugų eksportavo daugiau nei įvežė 2010 m. vasario mėnesį‘‘, – teigia KTU docentė Aura Drakšaitė, remdamasi naujausiais KTU Ekonomikos ir verslo fakultete esančio „Bloomberg professional“ terminalo duomenimis.
„2004-2018 m. laikotarpiu Lietuvos tarptautinės prekybos apimtys vidutiniškai sudarė 3,24 mlrd. EUR. Šiandien prekybos apimtys Lietuvoje (+48 proc.) viršija vidutinį dydį“, – pabrėžia KTU doktorantė Raminta Benetytė.
Tarptautinės prekybos pokyčiai 2017-2018 III ketv.
|
Lietuva |
Latvija |
Estija |
Lenkija |
Vokietija |
||||||||||
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
eksportas |
importas |
prekybos balansas |
|
2018 III ketv. |
2.3 |
2.5 |
-0.3 |
1.0 |
1.4 |
-0.3 |
1.2 |
1.3 |
-0.1 |
18.8 |
19.5 |
-0.6 |
109.2 |
90.9 |
17.5 |
2017 III ketv. |
2.3 |
2.4 |
-0.1 |
1.0 |
1.3 |
-0.2 |
1.1 |
1.2 |
-0.1 |
19.6 |
19.1 |
0.4 |
110.3 |
86.1 |
22.0 |
Tarptautinės prekybos pokyčiai 2017-2018 III ketv. Baltijos šalyse
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai7
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...