- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerija pakoregavo vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbų laivybos reikmėms aplinkosaugos sąlygas, supaprastindama jas.
Uoste – atskiros taisyklės
Didžiausius gilinimo darbus artimiausiais metais planuojama atlikti Klaipėdos uosto laivybos kanale. Tačiau naujosios aplinkosaugos sąlygos nebus taikomos šiems darbams.
Uosto gilinimo sąlygas apibrėžtos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“. Jos priimtos dar 2002 metais. Apie jas uostininkai ne kartą diskutavo su aplinkosaugininkais, tačiau uosto gilinimo sąlygos išlieka vienos griežčiausių tarp Baltijos jūros šalių.
Nebeišlaikė privalomų gylių
Naujosios gilinimo darbų laivybos reikmėms aplinkosaugos sąlygas apima gilinimą vidaus vandenyse.
Priėmus šias sąlygas ruošiamasi gilinti kai kurias vidaus laivybos vietas. Sausringi praėję metai įrodė, kad nustatytą gylį sunku išlaikyti netgi svarbioje Lietuvos vidaus vandenų dalyje nuo Uostadvario iki Jurbarko ir toliau iki Kauno.
Pernai buvo ne kartą fiksuoti atvejai, kai vietoje privalomo užtikrinti 1,2 metrų vandens gylio Nemune kai kur buvo fiksuotas 1 metro gylis, o vietoje laivybos kelio 30 metrų pločio - 20 metrų plotis.
Skatins tausoti gruntą
Naujosios gilinimo darbų laivybos reikmėms aplinkosaugos sąlygos numato, kad kasant gruntą ir įrengiant naujus vidaus vandenų kelius, uostus, prieplaukas turi būti numatytas ir grunto panaudojimas statybos tikslams, žemės ūkio ar pramonės poreikiams, aplinkos būklės pagerinimui.
Iki šiol su gilinimo metu iškastu gruntu Lietuvoje buvo ir yra elgiamasi neūkiškai.
Geriausias pavyzdys yra Klaipėdos uostas. Gilinant ar valant jį iškasami didžiuliai kiekiai grunto, bet tik nedidelė dalis jo panaudojama - švarus smėlis pilamas į paplūdimius. Didžiausia dalis grunto iš uosto išgabenama į jūros sąvartyną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...