„Įvertinus galimas tokio skundo perspektyvas, bylinėjimosi kaštus, tai, kad EK sprendimas buvo gerokai patobulintas ir sustiprintas "Gazprom" įsipareigojimų atžvilgiu atsižvelgiant į daugumą Lietuvos pastabų, taip pat ir tai, kad Lietuva jau turi individualią bylą su „Gazprom“ (inicijuotą 2012 metais), kurioje ginami Lietuvos vartotojų interesai, vertiname, kad šioje situacijoje tai racionaliausias sprendimas. Manome, kad EK sprendime išdėstyti argumentai dėl „Gazprom“ padarytų pažeidimų gali būti naudingi Lietuvai minėtoje konkrečioje byloje“, – rašoma pranešime.

Be to, pagal EK sprendimą numatyta konkreti „Gazprom“ įsipareigojimų laikymosi kontrolės tvarka.  ai reiškia, kad visą įsipareigojimų galiojimo laiką – 8 metus – bus stebima, ar „Gazprom“ šių įsipareigojimų laikosi. Juos sulaužius, be jokių papildomų tyrimų Rusijos bendrovei bus skiriama bauda, teigia ministerija.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas BNS penktadienį sakė, jog skundimas neduotų daug naudos Lietuvai, turinčiai pakankamai būdų užsitikrinti energetinį saugumą.

Komisija liepos 17-ąją oficialiai paskelbė gegužę priimtą sprendimą, kad Rusijos koncernas, naudodamasis dominuojančia padėtimi, Lietuvoje ir dar 4-iose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse galbūt nustatė aukštesnes dujų kainas. Šalys Komisijos sprendimą galėjo skųsti iki pirmadienio.

EK nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.

Teisininkas: sprendimas teisingas

Lietuva, nusprendusi neskųsti Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos tyrimo, tikriausiai pasielgė teisingai, nes bylinėjimosi ES Teisingumo Teisme baigtis yra abejotina, teigia advokato kontoros „Litigo“ teisininkas Andrius Bambalas.

„Visų pirma, reikėtų atsakyti, ko valstybė tuo skundu būtų siekusi? Kad Europos Komisija būtinai skirtų baudą „Gazprom“? Tačiau tai yra Komisijos prerogatyva, skirti baudą ar, kaip šiuo atveju, pasirinkti kitas priemones. Komisija nustatė įpareigojimus, kurių „Gazprom“ turi laikytis ir kuriuos pažeidus atskirai tyrimas nebus daromas, iš karto bus klausimas dėl baudos“, – BNS sakė A. Bambalas.

Jo teigimu, skundas dėl EK sprendimo Lietuvai gali sukelti daugiau problemų nei duoti realios naudos.

„Tų problemų kiltų daugiau per reputacinę pusę, nes ir anksčiau Lietuvai keliant klausimus dėl „Gazprom“ praktikos, mus buvo bandoma pristatyti kaip išsišokėlius, rusofobus ir panašiai. Todėl EK sprendimo apskundimą „Gazprom“ galėtų naudoti kaip argumentą, kad Lietuva bando kerštauti toliau, vėl siekia elgtis nedraugiškai. O jei ES Teisingumo Teismas skundą atmestų, vėl būtų neigiamas informacijos srautas“, – aiškino teisininkas.

„Be to, procesas kainuotų, todėl tas išlaidas taip pat reikėtų įvertinti“, – pridūrė jis.