Anot „PwC“ partnerio Nerijaus Nedzinsko, stabilią poziciją tikimasi išlaikyti Lietuvoje ir kitais metais, kadangi 2018 m. reikšmingos mokesčių reformos, kurios galėtų turėti įtakos „Paying Taxes“ rodiklių skaičiavimams, nebuvo įvykdytos. Lietuvos pozicija gali reikšmingai keistis po poros metų, kai bus vertinama 2019 metų mokestinė aplinka. Tai atsispindės „Paying Taxes 2021“ ataskaitoje.

„Ženklus pokytis 2019 m. galėtų įvykti dėl planuojamų įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reformų, dėl darbdavio ir darbuotojo mokesčių koncentravimo darbuotojo lygmeniu ir mokesčių tarifų pasikeitimų. Bendras „Paying Taxes“ mokesčių tarifo rodiklis, tikėtina, turėtų sumažėti“, - sako N. Nedzinskas.

Šiais metais „Paying Taxes“ reitinge reikšmingų pozicijų persistumdymų neįvyko, nors per tą patį laikotarpį mokesčių reformos buvo įgyvendintos net 113 ekonomikų.

„Iš to galima daryti išvadą, kad reformos buvo riboto pobūdžio, neskatinančios ypač didelių pokyčių „Paying Taxes“ vertinamose srityse“, - sakoa „PwC“ partneris, Mokesčių ir teisės skyriaus vadovas.

„Paying Taxes 2019“ ataskaitoje yra reitinguojama 190 pasaulio šalių remiantis pagrindiniais 4 rodikliais: mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui praleidžiamų valandų skaičius; per metus atliekamų mokesčių įmokų skaičius; bendras mokesčių tarifas bei administracinės naštos vertinimas po deklaracijų pateikimo, kurį sudaro keli komponentai - PVM permokos susigrąžinimo procedūrų trukmė, pelno mokesčio patikrinimų inicijavimo tikimybė ir trukmė bei abiem atvejais reikalingas mokesčio mokėtojo įsitraukimo lygis.

Administracinė našta mokant mokesčius Lietuvoje yra gerokai mažesnė lyginant su Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ES ir ELPA) šalimis. Mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui praleidžiamos 99 valandos, tuo tarpu ES ir ELPA šalių vidurkis yra net 161 valanda. Lietuvoje įmonei reikia atlikti tik 10 mokesčių įmokų per metus, kai regiono vidurkis siekia 12.

Bendras Lietuvos mokesčių tarifas tuo tarpu išlieka pakankamai aukštas dėl perteklinio darbo jėgos apmokestinimo. „Lyginant šalies bendrą mokesčių tarifą, ES ir ELPA šalių vidurkis siekia 39,3 proc., o Lietuvos - 42,6 proc., iš kurių 35,2 proc. sudaro darbo jėgai tenkantys mokesčiai“, - sako N. Nedzinskas.

Šalys taip pat buvo analizuojamos pagal administracinę naštą po deklaracijų pateikimo, kas apima skalę nuo 0 iki 100, kur 100 yra geriausias įvertinimas. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 97,52, kai ES ir ELPA šalyse tik 82,4.

Remiantis „Paying Taxes 2019“ bei kelių ankstesnių metų ataskaitų rezultatais, labiausiai reitinge kyla šalys, plėtojančios ir diegiančios naujas technologijas, kurios padeda sumažinti mokesčių mokėtojui tenkančią mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo naštą.

Pasak „PwC“ partnerio, naujos technologijos gali padidinti mokesčių inspekcijos ir mokesčių mokėtojų efektyvumą vykdant savo prievoles. Paprasta, nuosekli, gerai suprantama ir tinkamai administruojama mokesčių sistema gali padėti sumažinti kliūtis bei paskatinti tinkamai ir efektyviai susirinkti mokesčius iš mokesčių mokėtojų.

„Lietuvoje įgyvendinama mokesčių administravimo sistema (i.MAS) taip pat gali būti priskiriama tokio pobūdžio technologijoms. Tačiau administracinės naštos mažinimas mokesčių mokėtojams, kurį tiesiogiai ir vertina net trys iš keturių „Paying Taxes“ rodiklių, yra tik vienas iš daugelio i.MAS tikslų. Siekdama „Paying Taxes“ reitingų viršūnės, Lietuva daugiausia pastangų turėtų sutelkti mažindama mokesčių apskaičiavimui, deklaravimui ir sumokėjimui skiriamą laiką (99 valandos per metus). Tai, mano manymu, realu pasiekti tik panaudojus i. MAS automatinių mokesčių deklaracijų formavimą. „Paying Taxes“ kontekste tai turėtų būti mūsų prioritetas“, - sako N. Nedzinskas.

Mokesčių sistemos tobulinimas nėra tik naujausių technologijų diegimas, svarbūs yra taip pat tinkamai apmokyti ir tinkamų įgūdžių naudotis šiomis technologijomis turintys žmonės. Tik tokiu atveju technologinė plėtra teigiamai paveiks mokestinę aplinką. Pasaulinės tendencijos rodo, jog technologijų potencialas yra dar ne iki galo išnaudotas, todėl ateityje dar galime tikėtis technologinių pokyčių mokesčių srityje.