- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kiekvieną biudžeto svarstymą, ministerijos stengiasi išplėšti kuo daugiau lėšų savo planuojamoms programoms. Tačiau ar visada ir visas jas panaudoja, „Laisvosios bangos“ radijuje pasakojo Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės pavaduotoja Rūta Dapkutė-Stankevičienė.
„Bendra suma, gauta 2007-2013 metų projektams, yra 23 mlrd. litų ir dėl šių lėšų yra sudarytos sutartys su projektų vykdytojais. Naujos sumos šiuo metu neskiriamos, nes jau yra programavimo laikotarpio pabaiga. Lietuvoje yra įgyvendinama kiek daugiau 8100 projektų. Virš 5000 jų jau baigti. Likusiems 3000 projektų užbaigti laiko turime iki 2015 metų pabaigos. Planuojame, kad juos baigti pavyks, - tikino pašnekovė. – Projekto vykdytojams jau yra išmokėta 82 proc. šios sumos. Taigi apie 20 proc. jų dar nepanaudota, tačiau šios lėšos yra išmokamos pagal vykdytojų pateiktus mokėjimo aprašymus. Jie gali būti teikiami iki kitų metų pabaigos. Vidutiniškai per metus projekto vykdytojams mes išmokame apie 4 mlrd litų, todėl tikėtina, kad visos lėšos bus išmokėtos iki 2015 metų pabaigos“.
„Kadangi yra sukurta rizikų valdymo sistema, mes identifikuojame tuos projektus, kurių pabaiga numatyta artėjant 2015 metų pabaigai ir vykdome jų stebėseną, konsultuojama įvairiais klausimais, kad projektai būtų baigti laiku. Tačiau ES komisija yra suteikusi tam tikras galimybes, jei projektas nebūtų baigtas. Jį tuomet būtų galima baigti pareiškėjo lėšomis arba skaidyti į etapus ir dalį projekto finansuoti iš šio laikotarpio, kitą dalį jau 2014-2020 metais. Patekti į rizikos zoną galima pagal 10 kriterijų. Turime informacinę sistemą, kuri pagal tam tikrus duomenis mums išskiria projektus. Tokią patikrą vykdome kas mėnesį, tad rizikos stadija keičiasi“, - aiškino R. Dapkutė-Stankevičienė.
„Tam, kad lėšos būtų patikrintos, yra sukurta keleto lygių kontrolės sistema, kurią tikrina Europos Komisija ir Europos Audito rūmai. Dabar Lietuvai nėra pritaikyta tokių korekcijų, kad reikėtų gražinti pinigus. Per visą šį laikotarpį negrąžinome nei cento. Tačiau nacionaliniu lygmeniu pažeidimai projektuose yra nustatomi, kas rodo efektyviai veikiančią kontrolės sistemą. Ir jei yra nustatomi pažeidimai, vykdytojai turi juos ištaisyti, o jei neįmanoma, lėšas reikia grąžinti“, - teigė Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės pavaduotoja.
„Jeigu mes nustatome pažeidimą ir jis nėra sisteminis, tai lėšos yra grąžinamos į Lietuvos biudžetą ir iš naujo panaudojamos naujiems projektams finansuoti. Jei programos uždarymo metu komisija pastebi pažeidimu, kurių neįmanoma ištaisyti, lėšas taip pat reikia grąžinti.“, - patikino pašnekovė ir patikslino, jog 2014-2020 metų laikotarpiu į Lietuvą iš Europos Sąjungos, tikėtina, atkeliaus taip pat apie 23 mlrd litų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT1
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą4
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai16
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...