- LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai neišgirdo Lietuvos ir dar 4 šalių reikalavimo po dvejų metų suvienodinti tiesiogines išmokas žemdirbiams. Tad Baltijos šalys kartu su Lenkija ir Slovakija nepalaikė ir blokavo ES ministrų išvadas dėl žemės ūkio ateities po 2020-ųjų, kai įsigalios naujasis ES septynerių metų biudžetas.
Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius sako, kad nepaisant to, jog šįkart Vilnius liko neišgirstas, Baltijos šalys ir Lenkija pasiuntė aiškią žinią, kad žemdirbiai turėtų būti vertinami vienodai visoje Bendrijoje.
Lietuvos skaičiavimais, dabar Lietuvos ūkininkai gauna apie 2,5 karto mažiau nei, pavyzdžiui, graikai.
Prieš savaitę Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl Europos Sąjungos tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo. Tam priešinasi daugiausiai išmokų gaunančios šalys – Graikija, Italija, Nyderlandai.
Europos Komisija (EK) siūlo Baltijos šalims palaukti gegužės, kai EK sudėlios septynerių metų biudžetą ir tuomet bus daugiau aiškumo dėl išmokų dydžio. Tačiau dėl „Brexit“ ir mažėjančio bendrijos biudžeto abejojama, kad išmokos žemdirbiams didės.
„23 iš 28 šalių pritarė išvadoms. Suprantu problemas, ypač dėl išorinės konvergencijos. Tai suprantama, nes tikrai sunku susitarti dėl tiesioginių išmokų, jei nežinai, kas yra daugiametis biudžetas. Būtent jis numato, kokios galiausiai bus tiesioginės išmokos. Gegužę Komisija pristatys biudžetą ir bus aišku, kokios bus numatomos išlaidos visam sektoriui“, – teigia už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Philas Hoganas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai1
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...