Lietus tvindo namus: kritiškiausia padėtis – Vilniuje ir uostamiestyje | Diena.lt

Lietus tvindo namus: kritiškiausia padėtis – Vilniuje ir uostamiestyje

  • Teksto dydis:

Nesiliaujant rudeniškam lietui, gyventojai užvertė pastatų administratorius pranešimais dėl kiaurų stogų ir šlampančių sienų, teigiama pranešime spaudai. „Civinity“ įmonių grupės atstovas Kęstutis Vanagas teigia, jog tokio kiekio vilniečių ir klaipėdiečių iškvietimų dėl vidun tekančio vandens bendrovės specialistai nėra sulaukę bent penkmetį. Remonto darbai atliekami net nelaukiant sausesnių orų.

„Pagrindinė problema daugiabučių gyventojams yra tekantis vanduo per pastatų stogus, drėkstantys namų fasadai, šlampančios namų sienos. Labai raginame butų savininkus nebūti abejingus, rūpintis savo turtu ir laiku priimti sprendimą dėl siūlomo namo remonto, nelaukiant liūčių ir snygių“, – sako ekspertas.

Pagrindinė problema daugiabučių gyventojams yra tekantis vanduo per pastatų stogus, drėkstantys namų fasadai, šlampančios namų sienos.

Pasak jo, didžiausia kliūtis tokiems sprendimams – tai, jog už visus remonto darbus susimokėti turi patys patalpų savininkai. Vienaip ar kitaip, teigia K. Vanagas, remontuoti stogus, keisti surūdijusius lietaus latakus ar remontuoti sienų siūles raginama nelaukiant lietaus sezono, nes tik taip galima išvengti žalos, kurios namuose pridaro drėgmė.

Dėl gausių kritulių, o Klaipėdos regione – ir dėl juos nešančio stiproko šoninio vėjo, vanduo teka per stogus, gadina pastatų fasadus – blokus jungiančios siūlės ištrupa, todėl vanduo į gyventojų butus patenka net per sienas. Vandens prasiskverbimas į gyvenamąsias patalpas būdingas senos statybos daugiabučiams, ypač blokiniams pastatams, tačiau esame registravę pranešimų dėl nesandarių stogų ir iš kelių naujos statybos daugiabučių namų gyventojų“, – sako K. Vanagas.

Jo teigimu, tekant vandeniui per stogą, dažniausiai apgadinamos viršutinių aukštų gyventojų butų lubos ir sienos. Tuo tarpu, vandeniui skverbiantis per blokus jungiančias siūles, žalą gali patirti bet kuriame aukšte gyvenantys žmonės. Klaipėdoje pasitaikė atvejų, kai dėl drėgmės bute susiraitė ar netgi visiškai atšoko sienų tapetai.

Daugiausiai iškvietimų – Vilniuje ir Klaipėdoje

Daugiausiai iškvietimų „Civinity“ įmonių grupės specialistai sulaukia Vilniuje ir Klaipėdoje. K. Vanagas tai aiškina didžiausiu šiuose miestuose iškritusių kritulių kiekiu lyginant su likusia šalies dalimi, tačiau pabrėžia, jog problemos abiejuose didmiesčiuose – skirtingos.

„Klaipėdos gyventojai skundžiasi tekančiu vandeniu per kiaurus stogus ir sienas, ypač pastarosiomis dienomis, kada ne tik lijo, bet buvo ir vėjuota – stiprus šoninis vėjas ir krituliai daro didelę žalą pastatų fasadams“, – teigia ekspertas.

Tuo tarpu Vilniuje pagrindinė problema – stogai, taip pat – lietaus nutekėjimo sistemos – lietaus latakai. Vilniaus senamiesčio stogų būklę ekspertas vadina kritine. Jo teigimu, daugelis senamiesčio pastatų yra dengti čerpėmis, kurios dažniausiai yra senos, įtrūkusios, suskilusios, kai kur – iškritusios.

„Vanduo senamiesčio namuose dažnai teka į negyvenamas pastato palėpes, patenka ant medinių stogo sijų, kurios dėl nuolatinės drėgmės pūva ir ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių visai stogo konstrukcijai – stogas gali įgriūti. Kadangi palėpės dažnai yra nenaudojamos, neretai užkrautos įvairiais daiktais, tad gavus gyventojo pranešimą dėl tekančio vandens, pasitaiko atvejų, kai rasti problemą yra ganėtinai sudėtinga, o avariją lokalizuoti užtrunka“, – sako K. Vanagas.

Stogus taiso net per lietų

Pasak K. Vanago, pilnavertį stogo remontą, išspręsiantį tekančio vandens problemą ilgam, galima atlikti tik esant sausiems orams.

Paklaustas apie stogo remonto kainas, jis pastebi, kad Vilniaus senamiestyje stogo remontas gyventojams kainuoja daugiausiai, nes namuose yra mažiau butų, tad kiekvienam savininkui tenka didesnė remonto išlaidų sumos dalis. Tačiau, palikdami stogą neprižiūrėtą ilgą laiką, gyventojai rizikuoja ne tik savo turtu, bet ir saugumu.

„Elementarus lietaus padarinių lokalizavimas Vilniaus ar Klaipėdos senamiestyje, kai tekančiam vandeniui sustabdyti pakanka pakeisti kelis ar keliolika kvadratinių metrų stogo čerpių, gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 3 tūkst. eurų. Didesnė suma susidaro, kai keičiamos ne tik stogo čerpės, bet tuo pačiu ir surūdiję lietvamzdžiai ar būtina atlikti kitus stogo remonto darbus. Remontuojant standartinį daugiabutį, stogo avarinių darbų atlikimo kainos gali būti panašios, gal kiek mažesnės. Tuo tarpu, kalbant apie planuotą stogo renovaciją, senamiestyje ji kainuoja brangiausiai – nuo kelių tūkstančių iki 70–80 tūkst. eurų, priklausomai nuo namo dydžio“, – teigia K. Vanagas.

Standartinio daugiabučio stogo remontas, priklausomai nuo namo dydžio, pasak jo, gyventojams atsieina kiek pigiau – nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Problemas kelia ir lietaus latakai

Pasak K. Vanago, Vilniaus senamiestyje daugelyje namų lietaus latakai yra gerokai surūdiję, seni, tad lietaus vanduo nuo stogo nuteka žemyn per namo sieną, gadindamas pastato fasadą.

„Tuose namuose, kur latakai galimai užsikimšę, mūsų specialistai juos išvalo, tačiau ten, kur problema yra didesnė ir latakai susidėvėję – juos keičiame naujais“, – teigia K. Vanagas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių