- Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
A.Pukšto: tai svarbus signalas Lietuvai
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto sako, kad Varšuva Briuselyje yra labiau girdima nei Vilnius, todėl tikėtina, jog į Astravo problemą Europoje bus atkreiptas didesnis dėmesys. Be to, jis tikina Lenkija pasiuntė svarbų signalą Lietuvai.
„Tai labai svarbi žinia, nes kaip mes bemodeliuotume Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, man atrodo, Lenkijos vieta, kalbant apie energetinį saugumą, yra išskirtinė. Kas liečia energetinį saugumą, bendros elektros rinkos, nepriklausomos nuo Rusijos, kūrimą, dujų rinkos kūrimą, tai čia Lenkijos vieta tikrai išskirtinė“, - BNS sakė politologas.
Jo teigimu, Lenkija šiuo metu Baltarusijos atžvilgiu vykdo atvirų durų ir dialogo politiką, o sprendimas dėl elektros boikoto, jo nuomone, priimtas būtent atšylančių santykių kontekste ir skirtas pristabdyti Maskvos įtakos augimą.
„Man atrodo, kad buvo pasverti tie santykiai atšilimo politikos ir pozicija dėl Astravo. Ir tas sprendimas yra, taip sakant, galutinis ir neskundžiamas. Kita vertus, Lenkijos politikos formuotojai supranta, kad Astravo blokavimas yra ne tiek smūgis A.Lukšenkai, kiek Maskvos interesų pristabdymas šitame regione, o tai ir yra pagrindinis prioritetas dabartinių Lenkiją valdančių konservatorių“, - aiškino politologas.
Jo teigimu, jeigu Lenkija taip pat garsiai pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai padėtų Lietuvai parodyti šio klausimo svarbą Europos Sąjungos lygiu, mat Varšuva yra labiau girdima nei Vilnius.
Pasak A.Pukšto, jei Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai taip pat padėtų stabdant jėgainės projektą. A.Pukšto teigimu, nors Lenkijos valdžia nesutaria su D.Tusku, esminiais klausimais jie randa bendrą poziciją.
„Ne paslaptis, kad tarp Lenkijos konservatorių ir Donaldo Tusko nėra patys šilčiausi santykiai, bet atrodo, kad tokiuose esminiuose dalykuose - energetinis saugumas ir griežta pozicija Rusijos atžvilgiu - gali būti bendradarbiavimas“, - BNS sakė A.Pukšto.
Lietuva pirmoji iškėlė idėją boikotuoti elektrą iš Baltarusijos
Apie baltarusiškos elektros boikotą Lietuvoje aiškiai prabilta pernai, parengus studiją, kaip techniškai apriboti jos importą ir nusprendus, kad greičiausias ir pigiausias būdas būtų riboti komercinius srautus - neleisti elektros parduoti biržoje, nors fiziškai ji galėtų tekėti elektros linijomis.
Vėliau - šių metų vasarį - aštuonių parlamentinių politinių partijų lyderiai vasarį pasirašė susitarimą glaudžiau koordinuoti elektros blokavimą iš Baltarusijos AE. Susitarime žadama vieningai paremti įstatymą, kuris jėgainę pripažintų nesaugia ir uždraustų Lietuvos energijos rinkoje prekiauti joje pagaminta elektra.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tuomet pareiškė, jog Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesutrukdys šį projektą sėkmingai įgyvendinti. Anot jo, atsiradus pigiai elektros energijai iš Baltarusijos, su Lietuva bus galima susikalbėti ir jai parduoti elektrą.
Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis penktadienį pareiškė, kad šalis nepirks elektros iš Baltarusijos bei išardys likusią elektros liniją su ja.
220 kV elektros linija Balstogė-Ros, apie kurios išardymą kalbėjo P.Naimskis, šiuo metu neveikia, tačiau Baltarusija Lenkijai siūlė elektros energiją tiekti būtent per ją. Kaip skelbė portalas biznesalert.pl, Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE, atlikusi studiją dėl linijos plėtros iki 400 kV, nusprendė, kad ją atnaujinti apsimokėtų, tačiau projektas nepajudėjo.
Astravo AE klausimą Lietuva kėlė ne tik kaimyninėse valstybėse, bet ir susitikimuose su Vakarų Europos valstybių lyderiais. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vasarį susitikusi su S.Skverneliu, pažadėjo paramą Lietuvai, siekiant Astravo AE saugumo, bet apie galimą elektros importo blokavimą Europos Sąjungos mastu nekalbėjo. Kovo pradžioje Astravo AE klausimą S.Skvernelis aptarė su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu).
Astravo AE statomi du reaktoriai, kurio kiekvieno pajėgumas sieks 1200 MW. Pirmąjį bloką planuojama įjungti maždaug 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais.
Lietuvos teigimu, Baltarusija stato branduolinę jėgainę pažeisdama Espo ir Orhuso konvencijų nuostatas. Be to, Baltarusija nepateikė jokių tyrimais pagrįstų paaiškinimų, kodėl AE statyti pasirinkta Astravo aikštelė, esanti tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Susirūpinimą kelia ir tai, kad neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos šalies gyventojams ir aplinkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...