Quantcast

Lietuva sulaukė sąjungininkės kovoje prieš Astravo AE

A.Pukšto: tai svarbus signalas Lietuvai

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto sako, kad Varšuva Briuselyje yra labiau girdima nei Vilnius, todėl tikėtina, jog į Astravo problemą Europoje bus atkreiptas didesnis dėmesys. Be to, jis tikina Lenkija pasiuntė svarbų signalą Lietuvai.

„Tai labai svarbi žinia, nes kaip mes bemodeliuotume Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, man atrodo, Lenkijos vieta, kalbant apie energetinį saugumą, yra išskirtinė. Kas liečia energetinį saugumą, bendros elektros rinkos, nepriklausomos nuo Rusijos, kūrimą, dujų rinkos kūrimą, tai čia Lenkijos vieta tikrai išskirtinė“, - BNS sakė politologas.

Jo teigimu, Lenkija šiuo metu Baltarusijos atžvilgiu vykdo atvirų durų ir dialogo politiką, o sprendimas dėl elektros boikoto, jo nuomone, priimtas būtent atšylančių santykių kontekste ir skirtas pristabdyti Maskvos įtakos augimą.

„Man atrodo, kad buvo pasverti tie santykiai atšilimo politikos ir pozicija dėl Astravo. Ir tas sprendimas yra, taip sakant, galutinis ir neskundžiamas. Kita vertus, Lenkijos politikos formuotojai supranta, kad Astravo blokavimas yra ne tiek smūgis A.Lukšenkai, kiek Maskvos interesų pristabdymas šitame regione, o tai ir yra pagrindinis prioritetas dabartinių Lenkiją valdančių konservatorių“, - aiškino politologas.

Jo teigimu, jeigu Lenkija taip pat garsiai pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai padėtų Lietuvai parodyti šio klausimo svarbą Europos Sąjungos lygiu, mat Varšuva yra labiau girdima nei Vilnius.

Pasak A.Pukšto, jei Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai taip pat padėtų stabdant jėgainės projektą. A.Pukšto teigimu, nors Lenkijos valdžia nesutaria su D.Tusku, esminiais klausimais jie randa bendrą poziciją.

„Ne paslaptis, kad tarp Lenkijos konservatorių ir Donaldo Tusko nėra patys šilčiausi santykiai, bet atrodo, kad tokiuose esminiuose dalykuose - energetinis saugumas ir griežta pozicija Rusijos atžvilgiu - gali būti bendradarbiavimas“, - BNS sakė A.Pukšto.

Lietuva pirmoji iškėlė idėją boikotuoti elektrą iš Baltarusijos

Apie baltarusiškos elektros boikotą Lietuvoje aiškiai prabilta pernai, parengus studiją, kaip techniškai apriboti jos importą ir nusprendus, kad greičiausias ir pigiausias būdas būtų riboti komercinius srautus - neleisti elektros parduoti biržoje, nors fiziškai ji galėtų tekėti elektros linijomis.

Vėliau - šių metų vasarį - aštuonių parlamentinių politinių partijų lyderiai vasarį pasirašė susitarimą glaudžiau koordinuoti elektros blokavimą iš Baltarusijos AE. Susitarime žadama vieningai paremti įstatymą, kuris jėgainę pripažintų nesaugia ir uždraustų Lietuvos energijos rinkoje prekiauti joje pagaminta elektra.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tuomet pareiškė, jog Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesutrukdys šį projektą sėkmingai įgyvendinti. Anot jo, atsiradus pigiai elektros energijai iš Baltarusijos, su Lietuva bus galima susikalbėti ir jai parduoti elektrą.

Lenkijos vyriausybės įgaliotinis energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis penktadienį pareiškė, kad šalis nepirks elektros iš Baltarusijos bei išardys likusią elektros liniją su ja.

220 kV elektros linija Balstogė-Ros, apie kurios išardymą kalbėjo P.Naimskis, šiuo metu neveikia, tačiau Baltarusija Lenkijai siūlė elektros energiją tiekti būtent per ją. Kaip skelbė portalas biznesalert.pl, Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE, atlikusi studiją dėl linijos plėtros iki 400 kV, nusprendė, kad ją atnaujinti apsimokėtų, tačiau projektas nepajudėjo.

Astravo AE klausimą Lietuva kėlė ne tik kaimyninėse valstybėse, bet ir susitikimuose su Vakarų Europos valstybių lyderiais. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vasarį susitikusi su S.Skverneliu, pažadėjo paramą Lietuvai, siekiant Astravo AE saugumo, bet apie galimą elektros importo blokavimą Europos Sąjungos mastu nekalbėjo. Kovo pradžioje Astravo AE klausimą S.Skvernelis aptarė su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu).

Astravo AE statomi du reaktoriai, kurio kiekvieno pajėgumas sieks 1200 MW. Pirmąjį bloką planuojama įjungti maždaug 2018 metais, o antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Lietuvos teigimu, Baltarusija stato branduolinę jėgainę pažeisdama Espo ir Orhuso konvencijų nuostatas. Be to, Baltarusija nepateikė jokių tyrimais pagrįstų paaiškinimų, kodėl AE statyti pasirinkta Astravo aikštelė, esanti tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Susirūpinimą kelia ir tai, kad neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos šalies gyventojams ir aplinkai.


Šiame straipsnyje: Astravo AELenkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

debilams vatnykams

debilams vatnykams portretas
po cernobilio veziniu susirgimu visoje Europoje padaugejo 20 kartu, tiek pat ir mirciu

debilams vatnykams

debilams vatnykams portretas
tik debilai gali nezinoti apie radiacijos blogi...isigykit jau dabar geigerio skaitliukus nes Nerimi atplauks nakti svieciancios zuvys

debilams vatnykams

debilams vatnykams portretas
tik debilai gali nezinoti apie radiacijos blogi...isigykit jau dabar geigerio skaitliukus nes Nerimi atplauks nakti svieciancios zudys
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių