- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasitraukimas iš BRELL elektros žiedo, jungiančio tris Baltijos šalis, Baltarusiją ir Rusiją, yra ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) reikalas, pareiškė Latvijos elektros perdavimo tinklų operatorės „Augstsprieguma tikls“ vadovas.
„Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai įžvelgia elektros tiekimo patikimumo rizikas bei Europos elektros rinkos plėtros apribojimus, Baltijos valstybėms esant BRELL žiede. Jų manymu, tai – ne vien tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos problema“, – BNS sakė Valdis Bokas.
Jis pabrėžė, jog ją būtina spręsti kartu su Europos Komisija, politinėmis derybomis su Rusija ir Baltarusija.
„Baltijos šalių vartotojai veikiausiai nebus pajėgūs padengti investicijas, būtinas pasitraukimui iš BRELL ir prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų. Techniškai nuo BRELL atsijungti galima nors ir šiandien, ir niekas neliks be elektros. (...) Tačiau tai gerokai kilsteltų energetikos sistemų veiklos kaštus bei sumažintų elektros tiekimo patikimumą“, – sakė V.Bokas.
Jo žodžiais, BRELL susitarimas skelbia, jog kiekviena šalių gali pertvarkyti savo energetikos sistemas, pakeitimus suderinusi su kitomis šalimis, jei jų sistemos dėl to nepatirtų nuostolių.
„Todėl viena pagrindinių užduočių ruošiantis pasitraukimui iš BRELL – siekti kuo mažesnių padarinių. Realiai terminus lems politiniai sprendimai. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai mano, jog šią problemą, pritraukiant atitinkamą finansavimą, būtina spręsti ne Baltijos šalims atskirai, jo ES lygmenyje“, – pridūrė V.Bokas.
BRELL sutartis yra 5 valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.
Siekdamos savo tinklus sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais, Baltijos šalys ateityje pasitrauks iš BRELL.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...