- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant trumpalaikių mažėjimo tendencijų, nuo 2009 m. iki 2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetinių produktų) į Latvijos rinką padidėjo apie 88 proc. Ekspertai įsitikinę - dvišaliai santykiai su Latvija ateityje tik stiprės.
Lietuviškos kilmės prekėms (be energetinių produktų) Latvija pernai buvo ketvirta didžiausia eksporto rinka - jai teko 6,7 proc. mūsų eksporto. Palyginimui, į Latviją buvo eksportuota prekių už 651 mln. eurų, o į gerokai didesnę Švedijos rinką - už 660 mln. eurų, Eltai teigė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.
„Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Latviją svyravimui didelę įtaką turi energetinių produktų (daugiausiai naftos) eksporto pokyčiai. Todėl, vertinant užsienio prekybos tendencijas, energetinių produktų įtakos eliminavimas leidžia matyti aiškesnį vaizdą“, - tikino V. Ivanovas.
Remiantis „Verslios Lietuvos“ pateiktais duomenimis, Lietuvos pramonės eksportas (be energetinių produktų) į Latvijos rinką nemažėja nuo 2009 m., o 2017 m. metinis augimas siekė 9,5 proc.
„Tiesa, nebūtinai visos prekės yra skirtos tiesiogiai Latvijos rinkai. Dalis prekių Latvijos įmonių yra reeksportuojama į kitas šalis, bet tai nėra bloga tendencija. Ateityje lietuviškų prekių reeksportas per Latvijos įmones į kitas pasaulio šalis gali turėti netgi didesnį augimo potencialą, palyginti su tiesioginiais pardavimais santykinai nedidelėje Latvijos rinkoje“, - prognozavo V. Ivanovas.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, Lietuvos įmonės labai aktyviai investuoja Latvijoje. Lietuvos tiesioginės investicijos Latvijoje, 2018 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, siekė 438,56 mln. eurų (augo 13 proc., lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu). Didžiausi investuotojai buvo bendrovės „Sanitex“, „Baltic Mill“, „Skuba“, „Būsto valda“.
Latvijos investuotojai taip pat aktyvūs Lietuvoje: jų tiesioginės investicijos Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį siekė 391,88 mln. eurų bei augo 3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausi Latvijos investuotojai Lietuvoje - bendrovės „Druskų miestas“, „Alfis“, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.
Nepaisant trumpalaikių mažėjimo tendencijų 2016 m., 2017 m. Lietuvos ir Latvijos prekybos apyvarta siekė 4,67 mlrd. eurų, t.y. 10,7 proc. daugiau nei 2016 m. Lietuvos eksportas į Latviją 2017 m. išaugo 17,5 proc. ir siekė 2,62 mlrd. eurų. Lietuvos importas iš Latvijos augo 3 proc. ir pasiekė 2,05 mlrd. eurų.
Kaip teigė URM, Lietuvos ir Latvijos dvišalius santykius politine prasme galima vertinti kaip itin gerus - šalys sėkmingai bendradarbiauja saugumo, ekonomikos, infrastruktūros srityse, vykdo bendromis vertybėmis grįstą užsienio politiką, turi panašių interesų ir derina veiksmus Europos Sąjungoje (ES).
„Džiaugiamės ypač gausiu ir įvairiu tiek Lietuvos ir Latvijos valstybės institucijų, tiek pasienio regionų bendradarbiavimu. Nuo šių metų pradžios jau įvyko 4 aukščiausių Lietuvos ir Latvijos pareigūnų (prezidentų ir Seimų pirmininkų) susitikimai, yra institucionalizuotas parlamentų bendradarbiavimas Baltijos Asamblėjoje ir Vyriausybių - Baltijos šalių Ministrų Taryboje. Valstybių užsienio reikalų ministrai reguliariai bendrauja įvairių formatų susitikimuose“, - Eltai komentavo URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.
Aktyvius dvišalius santykius rodo ir atvykstamojo turizmo statistika - 2017 m. iš Latvijos į Lietuvą atvykstančių turistų skaičius išaugo 10,4 proc.
„Turime ir toliau kuo glaudžiau bendradarbiauti su Latvija - tai lemia ir mūsų regiono saugumo iššūkiai, ir būtinybė kartu tęsti integraciją į Vakarų Europos energetikos ir transporto infrastruktūrinius tinklus, ir interesai besikeičiančioje ES“, - įsitikinusi URM.
Anot URM, dviejų išlikusių baltiškųjų tautų bendradarbiavime visuomet svarbus išliks tarpusavio kultūrinis ir kalbinis pažinimas: šioje srityje dar galima nuveikti nemažai, ir tai nėra tik valstybės institucijų klausimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...