- LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Pagrindinė nuotolinio darbo sutarties, kaip darbo sutarties rūšies, idėja yra ta, kad darbuotojas dirba ne darbovietėje, kur įprastai kiekvieną dieną važiuoja jo kolegos, bet namie arba bet kurioje kitoje vietoje“, – apie nuotolinio darbo sutarčių ypatumus pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė dr. Vida Petrylaitė. Pasak advokatės, šios rūšies darbo sutartyse atstumas nėra nustatytas, todėl populiarėja tokių sutarčių, kai darbdavys yra užsienio valstybėje.
„Kalbame apie intelektinį darbą, tai yra, ten, kur dirbama, pasiekiamas kažkoks konkretus intelektinės veiklos rezultatas ir jis nusiunčiamas darbdaviui. Ilgą laiką tai buvo vadinama ne nuotoliniu, o namudiniu darbu, ir buvo populiaru atlikti fizines funkcijas namie, pavyzdžiui, klijuoti vokus, etiketes, siūti drabužius“, – sako advokatė ir priduria, kad nėra apibrėžta, kas gali dirbti tokį darbą.
Pasak pašnekovės, nuotolinio darbo sutartys yra naudingos tam tikroms profesijų grupėms, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistams, programuotojams. Ši sutartis laikoma, ko gero, geriausia forma, kai norima derinti darbą ir šeimos pareigas. Taip pat ji naudinga ekonomiškai, nes nereikia kasdien gaišti laiko vykstant į darbą ir iš jo, pirkti išeiginių drabužių, pietauti ne name, o darbdaviui mažėja darbo vietos išlaikymo kaštai.
Plačiau – laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...