Konstitucinis Teismas išnagrinėjo, ar Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas atitinka Konstituciją. Teismas paskelbė, kad nuosavybės teisės į žemę nebūtinai turi būti atkuriamos tik natūra.

Miestuose ant paveldėtos žemės iškilę daugiabučiai, kiti pastatai, užsodinti parkai. Tokie sklypai paimti visuomenės poreikiams ir priskirti valstybės išperkamai žemei. Natūra savininkams žemė negrąžinama, o siūlomos piniginės kompensacijos.

Savininkai nereikalauja, atiduoti, pavyzdžiui, žemės Vilniaus centre, kur daug svarbių valstybei pastatų.

Tačiau, pasak jų, kai kurių sklypų priskyrimas visuomenės poreikiams abejotinas. Štai Panevėžio pakraštyje savininkas neatgauna 7 hektarų, nes tą žemę savivaldybė senokai yra išnuomojusi vienai firmai.  

„Kur neužstatyta, dalis grąžinta. Bet dar 7 ha negrąžinti. O imti kompensaciją pinigais visai neapsimoka – 100 litų už arą, o toje vietoje Panevėžyje aras kainuoja 5 tūkst. litų“, – tikina žemės savininkas Povilas Pileckas.

Dar ankstesnio Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatos, numatančios, kad miestuose fizinių ir juridinių asmenų nuomojama žemė yra negrąžinama savininkams natūra, atitinka Konstituciją.

Teismas, neįžvelgęs prieštaravimo, paskelbė, kad atkuriant nuosavybės teises turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai.

„Įstatymo nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, o turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja  nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo  principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą“, – sako Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Savininkai sako praradę viltį susigrąžinti žemę miestuose natūra ir taip gauti tinkamą atlygį.

„Taip praktiškai bet kokį žemės sklypą galima pripažinti visuomenės poreikiu, jei yra toks ketinimas, ir negrąžinti jo“, – teigia pareiškėjų grupės atstovas Saulius Pečeliūnas.

„Konstitucinis Teismas eilinį kartą pabrėždamas, kada yra galimybė gauti teisingą kompensaciją, klaidina visuomenę. Nėra teisingos kompensacijos. Šiuo metu realūs būdai – gauti pinigais pagal metodiką, kur žemės vertė šimtais kartų mažesnė nei reali rinkos“, – aiškina Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.

Skaičiuojama, kad vien didžiuosiuose miestuose yra negrąžinta daugiau nei 6 tūkst. hektarų žemės beveik 10-čiai tūkstančių savininkų. Kitąmet numatyta išmokėti per 120 milijonų litų kompensacijų, taip pat už miestuose turėtą žemę galima gauti atlygį lygiaverčiu miško plotu.