- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepriklausomų šilumos gamintojų veikla ir konkurencija leido Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams pastaraisiais metais už šilumą sutaupyti apie 30 mln. eurų, rodo verslo konsultacijų bendrovės „PwC“ atlikta studija.
Anot „PwC“ vyriausiojo konsultanto Andriaus Balsio, nuo 2015-ųjų konkurencija Kaune gyventojams už šildymą leido sutaupyti 15,5 mln., Klaipėdoje - 11,4 mln., o Vilniuje - 2,7 mln. eurų.
Konkurencijos naudos šilumos gamybos rinkoje vertinamąją analizę „PwC“ atliko Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos užsakymu.
Asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius, teigia, kad jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nebūtų biokuro katilinių konkurencijos ir veiktų vien savivaldybių šilumos tiekimo įmonės, gyventojai už šildymą būtų sumokėję gerokai daugiau.
„Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, o aktyvi jų konkurencija gyventojams leido sutaupyti labiausiai. Vilniuje konkuruojančių gamybos įrenginių trūkumas lėmė daug kuklesnius rezultatus“, - sako V. Kisielius.
Kaune veikia daugiausiai nepriklausomų gamintojų, o aktyvi jų konkurencija gyventojams leido sutaupyti labiausiai.
Pasak jo, miestuose, kuriuose veikia daugiau konkuruojančių šilumos gamintojų, gyventojai sutaupo labiau nei tuose, kuriuose šilumą ruošia vienas dominuojantis žaidėjas. Kaip pavyzdį V. Kisielius pateikia Elektrėnus, kuriuose praktiškai visą šilumą ruošia valstybės įmonė, veikianti kaip nepriklausoma gamintoja.
„Palyginę 2014-2018 m. vidutines šilumos kainas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose su Elektrėnais, matome, kad dėl aktyvesnės konkurencijos Vilnius šildosi 14 proc., Kaunas - 36 proc., o Klaipėda - 39 proc. pigiau. Konkurencija, o ne monopolinės tendencijos mažina kainas gyventojams“, - sako V. Kisielius.
Asociacijos vadovo teigimu, gruodį įsigalios Kainų komisijos patvirtinta nauja šilumos supirkimo tvarka, leisianti sumažintini kainas centralizuoto šildymo vartotojams. Komisija prognozuoja, kad šilumos kaina Vilniuje gali mažėti iki 16,2 proc., Kaune - iki 6,4 proc., o Klaipėdoje - iki 3,4 proc.
„Po tvarkos pakeitimo gyventojams pagaliau bus sudarytos sąlygos šilumą įsigyti iš tų, kas ją pagamins pigiausiai“, - teigia V. Kisielius.
Pasak jo, monopolinėmis sąlygomis savivaldybėse veikiantys šilumos tiekėjai šiuo metu pirmiausiai susiperka savo pačių pagamintą šilumą, o tik trūkstamą kiekį įsigyja iš nepriklausomų gamintojų.
„Tiekėjai susiperka šilumą iš savęs, net jeigu ją gamina brangiau nei nepriklausomi gamintojai. Todėl akivaizdu, kad gyventojams nėra užtikrinama teisė šilumą gauti iš pigiausių šaltinių“, - pažymi asociacijos prezidentas.
V. Kisieliaus teigimu, nauja tvarka sumažins ir gyventojų permokų savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms kaupimosi galimybę.
„Konkurencijos nauda ne visada laiku pasiekia vartotojus. Mažėjant nepriklausomų gamintojų šilumos kainoms, tiekimo įmonės dėl dabar galiojančių tvarkų tą konkurencijos naudą sukaupia gyventojų permokų pavidalu“, - paaiškina V. Kisielius.
Kainų komisija rugsėjo-spalio mėnesiais nustatė, kad kauniečiai „Kauno energijai“ už šilumą permokėjo daugiau nei 15 mln. eurų, o Klaipėdos gyventojai „Klaipėdos energijai“ - daugiau nei 9 mln. eurų. Vilniečiams mažinant šilumos kainą jau gražinamos 2012-2014 m. permokėtos lėšos - daugiau nei 37 mln. eurų.
Pasak V. Kisieliaus, šilumą tiekiančios bendrovės baiminasi lygiavertės konkurencijos su nepriklausomais gamintojais, kadangi negalės užsitikrinti iki šiol garantuotų pelnų.
„Visų pirma šilumos tiekimo įmonės turėtų ne siekti atšaukti vartotojams reikšmingus šilumos rinkos pokyčius, o susitvarkyti savo veiklose - atsisakyti perteklinio, nenaudojamo ir su tiesiogine veikla nesusijusio turto, kuris tik generuoja dideles sąnaudas. Taip pat - sumažinti šilumos tinkluose patiriamus praradimus, išsivalyti nuo politinių veikėjų ir jų giminių, randančių prieglobstį šiose bendrovėse“, - įsitikinęs V. Kisielius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...