- LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarąjį dešimtmetį tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekdavo vidutiniškai 4 proc. BVP, o 2016 m. jos sudarė tik apie 0,9 proc. BVP.
Tai rodo, kad lietuviai kol kas sunkiai pritraukia naujų investicijų, sako „Swedbanko“ vyr. ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
„Matome pavienių sėkmingų projektų Kaune, labai daug sėkmingų investicijų Vilniuje, ypač į paslaugų centrus. Jeigu pažiūrėtume į Konstitucijos prospektą, tai daugelis šio regiono miestų svajotų apie tokio pobūdžio plėtrą. Bet tai yra labiau pavieniai projektai. Jei žiūrėtume nacionaliniu mastu ir ypač į investicijas į atskirus regionus, tai dėl dviejų pagrindinių priežasčių Lietuva nėra patraukli“, – sako N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, pirmoji priežastis yra mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, darbo sąnaudos pamažu auga, o pati rinka yra maža. Regionų problema – mažėjantis kvalifikuotų darbuotojų skaičius.
Pašnekovo teigimu, nemažai užsienio įmonių mato vis mažiau galimybių reinvestuoti ir plėsti savo veiklą Lietuvoje.
„Čia yra nepalanki mokestinė aplinka. Pavyzdžiui, Estijoje, kol pelnas yra reinvestuojamas, t.y. lieka įmonėje, šalyje, kuriamos naujos darbo vietos ir nauji įrengimai, tol yra visiškai netaikomas pelno mokestis. Lietuva niekaip neprisiverčia tokios sėkmingos praktikos panaudoti“, – mažėjančių užsienio investicijų priežastis įvardija N. Mačiulis.
Tiesioginių sukauptų užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui Estijoje, ir jų santykis su BVP yra trigubai didesnis negu Lietuvoje.
Plačiau – laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?1
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...