- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt; Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasaros sezoną Kauno vandens telkiniuose itin populiarus vandens turizmas, pastebi turizmo atstovai. Kol kauniečiai plukdo įvairiomis kryptimis, Vilniuje toliau diskutuojama, kokių darbų imtis Neryje.
Pramoginių kelionių laivais Kaune kasmet daugėja, vandens telkiniuose paslaugas siūlo vis daugiau verslininkų. Šį navigacijos sezoną Kaune vykdoma naujų pramoginės laivybos maršrutų: pradėjo kursuoti naujas laivas, rengiantis pažintinius turus aplink Kauno senamiestį Nemunu ir Nerimi; šią vasarą keleiviams siūlomas ir naujas maršrutas iki Birštono.
Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus teigimu, pramoginė laivyba Kauno vandens telkiniuose kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo.
„Praėjusiais metais bandomasis projektas paleisti laivą Kaunas–Birštonas pasiteisino labiau nei 100 proc. Tai reiškia, kad visi bilietai beveik išparduoti, bilietų dar galima gauti kai kuriomis rugpjūčio datomis. Žmonės, matyt, iš tikrųjų yra pasiilgę vandens pramogų ir už konkurencingą kainą gauna ne tik plaukimą laivu iki Birštono ir atgal, bet ir nemokamą ekskursiją. Upių išnaudojimas yra smarkiai padidėjęs“, – LRT Radijui sako S. Sidaravičius.
Jo teigimu, Kauno TIC turi didelių vilčių atgaivinti maršrutą Kaunas–Nida. „Tikimės, kad kitais metais bus naujovių. Diskusijos vyksta, poreikis yra išlikęs. Ta karta, kuri plaukdavo maršrutu Kaunas–Nida, pasiilgsta šios pramogos. Daugybę metų iš Vokietijos gauname užklausų, ar tebėra legendinė „Raketa“ Kaunas–Nida“, – pasakoja S. Sidaravičius.
Be naujų maršrutų, kelerius metus iš eilės organizuojami savaitgalio plaukimai Kauno mariose iki Rumšiškių ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Nemunu laivais galima pasiekti Raudondvarį, Kulautuvą ir Kačerginę. Nevėžiu ties Raudondvariu vykdomi plaukiojimai plokščiadugniais laivais.
Sovietmečiu plaukiojo kelis kartus per dieną
Daugelį metų Neries upe kursuoja vilniečių gerai pažįstama „Ryga“. UAB „Barta“ vadovas Leonas Benetis prisimena, kad iki bene 1993-ųjų Vilniaus centre tekančia upe plaukdavo trys laivai. „Tai nebuvo laivyba, o daugiau miesto vandens transportas. Laivai plaukdavo vienas paskui kitą nuo ryto iki vėlaus vakaro iki Valakampių pliažų. Laivai būdavo pilni žmonių, keliaujančių maudytis. Tuo metu ir transporto galimybių tiek nebuvo“, – prisimena L. Benetis.
Kelionė, kuri pirmyn trukdavo pusantros valandos, o atgal – 35 minutes, sovietmečiu kainuodavo 7–10 kapeikų. Dažniausiai maršrutu naudodavosi vilniečiai. Kas atsitiko, kad šiais laikais tokių intensyvių maršrutų nebėra? Kaip sako L. Benetis, kaip ir dauguma privatizuotų gamyklų, įstaigų ar kito turto, taip ir kai kurie laivai buvo privatizuoti žmonių, neišmanančių laivybos. „Tam reikia techninių žinių, išmanymo, išsilavinimo“, – priduria L. Benetis.
Daugybę metų diskutuojama, kaip atgaivinti Neryje laivybos plėtrą. Kaip teigia Lietuvos upeivių asociacijos atstovas Saulius Paukštys, Vilnius praktiškai be jokių atnaujinimų ar remontų naudoja upės infrastruktūrą ilgus dešimtmečius – betoninės krantinės sudėtos prieš trisdešimt, žiemos uostas iškastas prieš aštuoniasdešimt metų. Tuo metu darbai ir rekonstrukcijos – tik planuose.
„Žiemos uosto rekonstrukcija turėtų būti prioritetinis projektas ketinimų sąraše visiems, kurie nori „įpūsti gyvybės“ upei, tekančiai per Vilnių. Suprantama, tai kainuotų, bet, veikiant darniai ir koordinuotai savivaldybei, Direkcijai ir Susisiekimo ministerijai, tokie projektai realūs. Turint Marvelės prieplaukos Kaune precendentą matome, kad galimi įvairūs finansavimo kooprodukcijos variantai. Taip pat galimas ir valstybės dalyvavimas“, – teigia S. Paukštys.
Kita problema, pasak Lietuvos upeivių asociacijos atstovo, yra sekli tėkmė. „Dėl to kenčia ir laivybos maršrutai, ir laivai. Vidaus vandens kelių direkcija vysto farvaterio valymo darbus. Šie darbai akivaizdžiai yra nepilnaverčiai – našumas ir efektyvumas yra mažas ir šiukšlės sandėliuojamos tiesiog žiemos uosto prieigose. Reikėtų produktyvesnio farvaterio kanalo gilinimo ir realios nuolatinės priežiūros, utilizuojant iškastas sankaupas sąvartyne, o ne upės krantuose. Periodiškai, o ne paviršutiniškai turėtų vykti šie darbai“, – pažymi S. Paukštys.
L. Benetis pasakoja, kad jo komanda žengė kai kuriuos reikalingus žingsnius savo iniciatyva.
„Padaugėjus privataus transporto, mažiau žmonių plaukia į Valakampius. Nusprendėme plaukti žemyn – Seimo rūmų link, ir parodyti žmonėms miesto grožį iš žemesnio taško. Kelis kartus patys išmatavome dugną, buvo nemažai akmenų. Kreipėmės į Vidaus vandens kelių direkciją ir savivaldybę, bet jie atsisakė pašalinti akmenis. Pasikonsultavę su specialistais situaciją išsprendėme ir dabar galime plaukti nuo Seimo iki Verkių. Yra galimybė plaukti dar toliau – iki Turniškių, tačiau reikia pravalyti vieną rėvą. Mes galime tai padaryti, tačiau reikia, kad būtų ir daugiau norinčių plaukti“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Benetis.
R. Šimašius: Neries sugrąžinimas – vienas pagrindinių prioritetų
Kaip portalui LRT.lt teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, jo tikslas – kad miestiečiai turėtų kuo daugiau veiklos prie Neries. „Susitikęs su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku taip pat apie tai šnekėjau. Vilnius turi žiemos uostą prie Žirmūnų ir ieškosime visų galimybių, kad kartu su privačia iniciatyva tą uostą atgaivintume, ir tai taptų nuolatine traukos vieta. Artimiausiu metu planuojame iškirsti brūzgynus, o per ateinančius kelerius metus paversti normalia laivybos vieta“, – žada R. Šimašius.
Pasak Vilniaus mero, vieniems laivams Neryje beveik nereikia nieko, o kitiems – labai daug. „Kur nereikia gilinimo darbų, tiesiog reikia kranto infrastruktūros, o kur reikia gilinimo, reikės apsispręsti – kiek, kur ir kokiu ruožu. Tuomet su centrinėmis valdžios institucijomis reikės šnekėti. Neries sugrąžinimas į Vilnių – vienas mūsų pagrindinių prioritetų“, – LRT.lt kalbėjo R. Šimašius.
Kaip teigė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Antanas Ivanauskas, 7,5 km ruožas Vilniuje yra tvarkomas ir tuo maršrutus laivai plaukioja.
„Buvo Vilniuje konferencija, savivaldybė turi priimti tam tikrus sprendimus, koks yra poreikis plaukti. Teoriškai yra galimybė padidinti maršrutą dvigubai, jį praplėsti, bet reikia daugiau iniciatyvos iš savivaldybės“, – sako A. Ivanauskas.
Pasiteiravus, ar būtų galimybė plaukioti Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno, A. Ivanauskas teigė, kad tam reikėtų nemažų lėšų. „Čia reikėtų daugybės lėšų. Su minimaliomis lėšomis galima pratęsti trasą Vilniuje iki 13.6 km.“
Pasak A. Ivanausko, Kaune laivyba taip pat nėra ideali – šiuo metu Nemunas yra nusekęs, ir tam tikrose vietose laivai nepraplaukia, tačiau šiame mieste esą galbūt efektyviau dirba ir verslininkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...