- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ko gero, nauja pasaulio finansų krizė neišvengiama. Net Valstybės kontrolė paskelbė, kad valdžios sektorius privalo kaupti didesnį rezervą. Tiesa, Lietuva gresiančias negandas ir taip sutiktų ne tuščiomis kišenėmis – metų pabaigoje valstybė atsargai turėtų būti sukaupusi maždaug 300 mln. eurų.
Atsarga – būtina
Aukščiausioji Lietuvos audito institucija Valstybės kontrolė išanalizavusi 2007–2018 m. pirmojo pusmečio duomenis, sudarė Lietuvos ekonomikos "temperatūros" diagramą. Buvo vertinama infliacija, prekių, paslaugų kainos, darbo užmokestis, nedarbas (atskirais išskirti ilgalaikiai bedarbiai bei darbo neturintis jaunimas), užimtumas (papildomai skaičiuotas atskirai vyrų ir moterų), verslo tendencijos (statybų, gamybos, paslaugų paklausa), ekonominiai verslo vertinimai.
Pasak Valstybės kontrolės, išanalizavus Eurostato, Statistikos departamento sukauptą informaciją, mūsų ekonomikoje matyti ženklų, panašių į tuos, kurie buvo užfiksuoti prieš 2008-ųjų pasaulinę ekonomikos krizę. Tiesa, prieš gerą dešimtmetį visi parametrai, išskyrus moterų užimtumą, rodė perkaitimą. Dabar tik infliacijos rodikliai tolokai nuo perkaitimo ribos.
"Fiskalinės institucijos parengta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla – didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui", – taip situaciją komentuoja Valstybės kontrolės vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė.
Vyriausybė nuo šių metų pradžios dalį perteklinių biudžetą įplaukų skiria finansiniam rezervui formuoti. Finansų ministras Vilius Šapoka yra teigęs, kad šių metų pabaigoje rezerve sukauptų lėšų suma sieks netoli 300 mln. eurų.
Augimas – subalansuotas
Valstybės auditorių manymu, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas – jam teigiamą įtaką darė vidaus paklausa ir grynasis eksportas. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, labiausiai prie šio augimo prisidėjo statybų sektorius, plėtojosi pramonė, prekybos, transporto ir telekomunikacinės paslaugos, o privatų vartojimą skatino sparčiai augęs vidutinis darbo užmokestis ir atslūgusi infliacija.
Tuo metu iki šiol buvusį neutralų išorės rizikos veiksnių balansą keičia neigiamas. Prie įtampos tarptautinės prekybos srityje, išaugusios kietojo "Brexito" tikimybės bei galimų pasaulio finansų rinkų svyravimų prisideda potenciali Turkijos finansų krizės plitimo grėsmė ES valstybėms narėms ir naujos Italijos vyriausybės planai vykdyti netvarią fiskalinę politiką, esant vienam aukščiausių skolos lygių ES.
Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui.
Valstybės kontrolės teigimu, vidaus rizikos veiksniai daugiausiai yra susiję su neigiamais demografiniais pokyčiais, pajamų nelygybe ir skurdo valdymo iniciatyvomis, todėl, siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, būtina toliau didinti produktyvias investicijas, pereiti nuo pigios darbo jėgos grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę.
Biudžetą galima rengti
Finansų ministerija rugsėjį paskelbė atnaujintas ekonomikos prognozes, šiemet numatančias 3,4 proc., o 2019 m. – 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Ministerijos analitikai prognozuoja, kad prekių ir paslaugų eksportas šiemet turėtų augti 5,7 proc., kitąmet – 5,1 proc. Suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 2,7 proc., o kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 proc.
Pagal Europos Komisijos naujausius skaičiavimus, prognozuojama, jog Lietuvos BVP augs 2016–2020 m. sieks 2,2 proc., o Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 proc. Valstybės auditoriai paaiškino, kad Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis.
Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.
Optimizmo nedaug
Finansų ministerijos parengtame ir Seimui pateiktame Ekonominės raidos scenarijuje skelbiama, kad nepaisant realaus BVP nuosaikaus augimo lėtėjimo namų ūkių vartojimas išliks stabiliai auštas, šiemet jo augimas siekia maždaug 4 proc., toks turėtų išlikti ir iki 2021 m. Valstybės kontrolieriai sako, kad tarp Baltijos šalių vartojimo sektoriuje išsiskiria estai. Jie didesnę dalį nuolatinių pajamų atideda juodai dienai. Lietuviai linkę ignoruoti ateities rizikas ir nuolatines pajamas išleidžia kasdieniams poreikiams, o dažniausiai atsargai kaupia ar investuoja atsitiktinius uždarbius.
O štai investicijos šiemet pasieks piką, užtat po 3 m. sumažės perpus. Be to, pastebima, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo už šalies ribų, nepaisant teigiamo 3 mėn. ateities vertinimo, Lietuvos pramonės paslaugų ir statybų įmonės neskuba investuoti tokiomis apimtimis kaip Latvija ar Estija.
Europos Komisija kovo 18-osios ataskaitoje akcentavo Lietuvos, kaip ir dar keleto ES valstybių iš vadinamojo buvusio Rytų bloko, neigiamas demografines tendencijas. Jas lems ne tik neigiami migracijos srautai, bet ir dideli mirtingumo rodikliai. Dėl to itin liūdnos mūsų Finansų ministerijos prognozės ir vertinant užimtumą. Jau kitąmet jis bus neigiamas ir toks laikysis visą minimą laikotarpį. Ministerijos specialistai tikina, kad darbuotojų trūkumas sudarys galimybes derėtis dėl didesnio uždarbio. Tačiau, pagal jų pačių prognozes, algų didėjimas gerokai sumažės palyginti su praėjusiais ir šiais metais. Kita vertus, darbo rinkoje irgi reikėtų tikėtis pokyčių, nes įtampą gali sušvelninti investavimas į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas bei kitas veiklos efektyvumą didinančias priemones.
Prognozes teks atnaujinti
Neguodžiančios Finansų ministerijos įžvalgos ir dėl infliacijos. Per artimiausius 3 m. ji turėtų laikytis ties 3 proc. riba. Tiesa, rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 1,8 proc. Palyginti su pernai, labai nedidelė. Prieš metus vien dėl alkoholio akcizo padidinimo infliacija šoktelėjo 1 proc. Prognozės dar gali keistis, tą pripažįsta ir pati Finansų ministerija, ir Valstybės kontrolė.
Paaiškinimas paprastas: daug ką gali nulemti JAV ir Kinijos prekybos karas. Maža to, neaišku, kaip mums atsilieps JAV prezidento Donaldo Trumpo šiemet įvesti 25 proc. muitai iš ES į Ameriką eksportuojamam plienui ir 10 proc. aliuminiui. ES ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir birželį nustatė muitus amerikietiškoms prekėms. Daugumai produktų – 25 proc. papildomą mokestį, o kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, skalbyklėms, indaplovėms, indams ar kai kuriai avalynei – net 50 proc. tarifą. Apmokestinamų produktų vertė siekia 2,8 mlrd. eurų.
Lietuvos ekonomikai visi šie karai gali padaryti gerokai didesnę įtaką nei kitų ES valstybių. Vertinant ekonomikos atvirumą, mūsų šalis atsiduria tarp lyderių, lenkia Estiją. Gerokai uždaresnės yra Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Danijos ekonomikos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse1
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...