Nauda mažiesiems

Ūkio ministerija daug dėmesio skiria klasterizacijos procesui plėtoti. Lietuvos klasterių plėtros koncepciją ministerija patvirtino 2014 m., o 2017 m. rudenį koncepcija buvo atnaujinta ir papildyta.

Valstybės lygiu nuolat kuriama klasteriams palanki aplinka, plėtojami tarptautiniai ryšiai ir skatinama įsilieti į tarptautinius klasterius, siekiama Lietuvoje turėti aukšto lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą vykdančius klasterius. Lietuvos įmonių sėkmė ateityje priklausys nuo jų sugebėjimo kurti sparčiai ir daug įvairių produktų, atrasti naujų nišų, skaitmeninti procesus ir diegti paslaugų, produktų bei gamybos naujoves.

„Mums dalyvavimas klasterio veikloje padėjo laimėti ne vieną didelio masto tarptautinį projektą“, – teigė įmonės „Softneta“ direktorius Vytautas Baublys. Jo vadovaujama bendrovė veikia Informacinių technologijų medicinoje klasteryje. Jame iš viso yra apie 170 darbuotojų. „Su tiek specialistų galime imtis didelių užsakymų. Be to, klasteryje susitelkę įvairių specialybių žmonės, todėl klasterio įmonės gali siūlyti daugiau įvairių paslaugų, tarp jų ir tas, kurių pačios įmonės neteikia, bet jas gali pasiūlyti klasterio partneriai“, – aiškino V.Baublys.

Dalyvavimas klasteryje įmonei padeda laimėti užsakymus pagal mokslinių programų „Horizontas 2020“, EUREKA „Eurostars“ projektus.

Atveria kelius į naujas rinkas

Lietuvos automobilių dalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijai priklausančios įmonės „Eoltas“ vykdomasis direktorius Marijus Montvilas taip pat pritarė, kad klasteris sustiprina įmonių poziciją eksportuojant gaminius. „Pavieniui mes netgi Europos mastu būtume niekas. Dabar galime pasiūlyti labai plačią paslaugų įvairovę tarptautinėje rinkoje“, – sakė jis.

Šiuo metu klasteriui priklauso šešiolika įmonių. Visos jos nėra konkurentės, o papildo viena kitą. Klasterio nariai aktyviai dalyvauja tarptautinių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų projektuose, tarptautinėse parodose ir verslo misijose.

Idėjų kaita

Ūkio ministerijos parama klasteriams džiaugiasi ir bioenergetikos įmonės bei su jomis bendradarbiaujančios mokslo ir studijų institucijos. Biojėgainių vystymo klasterio valdybos pirmininkas Arvydas Augustaitis tvirtina, kad valstybės kryptis remti klasterius pagelbėjo bioenergetikos įmonėms, kurių veikla yra labai priklausoma nuo politinių sprendimų. „Būdami klasteryje sutvirtėjome ir sulaukėme palankesnio požiūrio į inovatyvią biodujų ir biometano gamybą“, – teigė A.Augustaitis.

Būdami klasteryje sutvirtėjome ir sulaukėme palankesnio požiūrio į inovatyvią biodujų ir biometano gamybą.

Šiame klasteryje dalyvauja biodujų ir biometano gamyba, ekologiniu ūkininkavimu bei perdirbimu, biomasės energetika užsiimančios įmonės, taip pat mokslo institucijos – Lietuvos energetikos institutas (LEI), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU). „Inovatyvi biodujų gamyba, tai švarios trąšos be agresyvaus azoto ir tai yra labai tinkama ekologiniams ūkiams, be to, pagaminamas biometanas, kuris gali būti naudojamas kaip antros kartos biodegalai transportui ir žemės ūkio technikai. LEI ir ASU padeda kurti mokslines idėjas. Šis bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų. Taigi sukuriama efektyvi sinergija tarp įvairių įmonių ir institucijų“, – sakė A.Augustaitis.

Klasteriai apima įvairias sritis

Daugiausia klasterių kuriasi paslaugų sektoriuje – informacijos ir ryšių technologijų, sveikatos, turizmo, kūrybinių industrijų. Apdirbamosios pramonės sektoriuose daugiausia klasterio darinių kuriasi chemijos pramonės bei maisto ir gėrimų pramonės sektoriuose. Klasteriai kuriasi taip pat tekstilės, medienos ir baldų pramonės sektoriuje.