- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2017 m. Klaipėdos uosto metinė krovinių apyvarta pranoko lūkesčius. Viršijęs 43 mln. tonų krovą, Lietuvos jūrų uostas užima tvirtą lyderio poziciją regione.
Pernai Klaipėdos uoste krauta 43,17 mln. tonų krovinių, tai yra 7,6 proc. daugiau nei 2016 m., kai buvo fiksuotas geriausias istorijoje metinis uosto rezultatas – 40,14 mln. tonų. Labiausiai apyvartą pernai augino birieji kroviniai – jų krauta 19,24 mln. tonų (+15,8 proc.). Skystųjų krovinių perpilta 11,49 mln. tonų (+2,8 proc.), augo ir generalinių krovinių apyvarta – jų krauta 12,44 (+0,7 proc.).
„Džiaugiamės, kad Klaipėdos uostas šiandien turi tvirtas pozicijas Baltijos jūros regione. O toks rezultatas yra ne vienerių metų kryptingas darbas, laiku ir teisingai pasirinkta uosto strategija. Be abejo, pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos įmonių įdirbis ir nuopelnas, taip pat laiku valstybė investavo į uosto infrastruktūrą – tai ir nauji uosto parametrai, ir naujos konkurencinės galimybės uosto naudotojams“, – teigė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Anot jo, išlieka pastarųjų metų tendencija – krova auga, tačiau laivų skaičius uoste mažėja. 2017 m. į Klaipėdos uostą atplaukė 6 568 laivai – 330 laivų mažiau nei 2016 m. Tai rodo tiek laivų parametrų didėjimą, tiek uoste veikiančių krovos įmonių gebėjimą priimti tokius laivus, vis greičiau apdoroti krovinius.
2016 m. lyderio poziciją tarp Baltijos valstybių uostų užėmusi Klaipėda ir 2017 m. pranoko kaimyninius uostus ir pagal krovinių apyvartą atotrūkis tapo dar didesnis. Rygos uoste pernai apyvarta sumenko 9,2 proc. – iki 33,67 mln. tonų, o Ventspilyje išaugo 6,5 proc. – čia krauta 20,03 mln. tonų. Talino uoste krovinių apyvarta smuktelėjo 4,7 proc. – iki 19,18 mln. tonų.
„Tokį rezultatą lėmė visas kompleksas priemonių. Aišku, yra labai svarbu atliktos investicijos į infrastruktūrą, išgilintos, pastatytos krantinės, investicijos į suprastruktūrą. Tačiau, mano galva, didžiausias sėkmės garantas yra trijų grandžių – „Lietuvos geležinkelių“, uosto krovos įmonių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos - vienybė“, - pabrėžė Vidmantas Dambrauskas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.
2017 m. uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur, tai yra 56 mln. Eur daugiau nei 2016 m.
Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (2008–2017 m.), Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 proc. arba 13,29 mln. t. – nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu3
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais5
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...