Quantcast

Kiek kainuoja paskola iš kredito įstaigos?

  • Teksto dydis:

Lietuvos banko paskelbti duomenys rodo, kad lietuviai šiais metais skolinosi rečiau, nors vis didesnėms sumoms, taip pat daugėja kreditus teikiančių skirtingo tipo įstaigų. Tačiau tikrąją paskolos kainą, t. y. kiek sumokės už pasiimtą kreditą, vartotojams sužinoti yra ne taip paprasta.

Palūkanų norma atskleidžia ne viską

Įprasta manyti, kad paskolą labiau apsimoka imti iš to kreditoriaus, kuris siūlo mažesnes palūkanas. Tačiau mažesnis palūkanų procentas nebūtinai reiškia pigesnę paskolą.

„Dalis žmonių į kredito įstaigas dėl paskolos vis dar kreipiasi pasidomėję tik metine palūkanų norma. Tačiau praktikoje pasitaiko, kad skelbiamos 7 proc. palūkanos, apskaičiavus bendrą kredito kainą,  tampa 35 proc. ar net 70 proc.“, – sako Tadas Matusevičius, kredito unijos „Neris“ ekspertas. Anot jo, net ir greta 0 proc. palūkanų atsiranda papildomų mokesčių.

„Didelę papildomai sumokamų mokesčių dalį gali sudaryti įvairiai pavadinti mėnesiniai mokesčiai, pvz., mėnesinis administravimo mokestis, mėnesinis sąskaitos palaikymo mokestis“, – teigia T. Matusevičius. Kiti mokesčiai, kuriuos dažniausiai teks padengti skolinantis pinigus ir kuriais verta pasidomėti iš anksto – notaro mokestis, vienkartinis sutarties administravimo arba sudarymo mokestis, minimalus kasdienių paslaugų mokestis. Kai kurie šių mokesčių nurodomi procentais nuo viso kredito.

Nepastebimi mokesčiai

Pasak T. Matusevičiaus, tiksliausiai kredito kainą parodo rodiklis, žymimas BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma). Jis privalo būti nurodytas kiekviename standartiniame kredito pasiūlyme ir apima visus pagal sutartį numatytus įsipareigojimus. Kaip ir palūkanų norma, BVKKMN yra nurodomas procentais, todėl geriausia paskolų pasiūlymus vertinti lyginant BVKKMN dydžius.

Dar vienas kiekviename kredito pasiūlyme nurodomas rodiklis – bendra mokama suma, nurodanti, kiek pinigų pasiskolinę turėsite grąžinti iš viso.

Į ką atkreipti dėmesį kredito sutartyje?

„Pastebima, kad lietuviai mėgsta pastovumą, t. y. paskolai renkasi tą finansų įstaigą, kurioje turi sąskaitą, atsižvelgia į pažįstamų rato rekomendacijas“, – sako T. Matusevičius. Nepaisant to, eksperto teigimu, lietuviai pakankamai domisi tiek ilgalaikėmis paskolomis, pvz., būsto kreditais, tiek ir trumpalaikiais įsipareigojimais.

Visais atvejais kredito įstaiga prieš klientui pasirašant sutartį privalo pateikti standartinį informacijos lapą, kuriame nurodomi visi būsimi mokesčiai. Skaitant sutartį, T. Matusevičius pataria didžiausią dėmesį atkreipti į vadinamąją specialiąją dalį. „Specialiojoje dalyje – tai būna 1 ar 2 pirmieji lapai – nurodoma esminė informacija apie kredito grąžinimą: mokesčiai, delspinigiai, sąlygų keitimo mokestis, terminai, o bendroji dalis būna abstraktesnė ir vienoda visiems finansų įstaigos klientams“, – pataria ekspertas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Valentina

Valentina portretas
Tikrai paskolas duodantis VIVUS tikrai apgaudineje zmones ,istaiga paima labai didelius procentus is klientu.Pati isitikinau,nes pati pasiemiau paskola,,ir daber moku didziausias palukanas.ABSURDAS zmoniu apiplesimas.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių