- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko paskelbti duomenys rodo, kad lietuviai šiais metais skolinosi rečiau, nors vis didesnėms sumoms, taip pat daugėja kreditus teikiančių skirtingo tipo įstaigų. Tačiau tikrąją paskolos kainą, t. y. kiek sumokės už pasiimtą kreditą, vartotojams sužinoti yra ne taip paprasta.
Palūkanų norma atskleidžia ne viską
Įprasta manyti, kad paskolą labiau apsimoka imti iš to kreditoriaus, kuris siūlo mažesnes palūkanas. Tačiau mažesnis palūkanų procentas nebūtinai reiškia pigesnę paskolą.
„Dalis žmonių į kredito įstaigas dėl paskolos vis dar kreipiasi pasidomėję tik metine palūkanų norma. Tačiau praktikoje pasitaiko, kad skelbiamos 7 proc. palūkanos, apskaičiavus bendrą kredito kainą, tampa 35 proc. ar net 70 proc.“, – sako Tadas Matusevičius, kredito unijos „Neris“ ekspertas. Anot jo, net ir greta 0 proc. palūkanų atsiranda papildomų mokesčių.
„Didelę papildomai sumokamų mokesčių dalį gali sudaryti įvairiai pavadinti mėnesiniai mokesčiai, pvz., mėnesinis administravimo mokestis, mėnesinis sąskaitos palaikymo mokestis“, – teigia T. Matusevičius. Kiti mokesčiai, kuriuos dažniausiai teks padengti skolinantis pinigus ir kuriais verta pasidomėti iš anksto – notaro mokestis, vienkartinis sutarties administravimo arba sudarymo mokestis, minimalus kasdienių paslaugų mokestis. Kai kurie šių mokesčių nurodomi procentais nuo viso kredito.
Nepastebimi mokesčiai
Pasak T. Matusevičiaus, tiksliausiai kredito kainą parodo rodiklis, žymimas BVKKMN (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma). Jis privalo būti nurodytas kiekviename standartiniame kredito pasiūlyme ir apima visus pagal sutartį numatytus įsipareigojimus. Kaip ir palūkanų norma, BVKKMN yra nurodomas procentais, todėl geriausia paskolų pasiūlymus vertinti lyginant BVKKMN dydžius.
Dar vienas kiekviename kredito pasiūlyme nurodomas rodiklis – bendra mokama suma, nurodanti, kiek pinigų pasiskolinę turėsite grąžinti iš viso.
Į ką atkreipti dėmesį kredito sutartyje?
„Pastebima, kad lietuviai mėgsta pastovumą, t. y. paskolai renkasi tą finansų įstaigą, kurioje turi sąskaitą, atsižvelgia į pažįstamų rato rekomendacijas“, – sako T. Matusevičius. Nepaisant to, eksperto teigimu, lietuviai pakankamai domisi tiek ilgalaikėmis paskolomis, pvz., būsto kreditais, tiek ir trumpalaikiais įsipareigojimais.
Visais atvejais kredito įstaiga prieš klientui pasirašant sutartį privalo pateikti standartinį informacijos lapą, kuriame nurodomi visi būsimi mokesčiai. Skaitant sutartį, T. Matusevičius pataria didžiausią dėmesį atkreipti į vadinamąją specialiąją dalį. „Specialiojoje dalyje – tai būna 1 ar 2 pirmieji lapai – nurodoma esminė informacija apie kredito grąžinimą: mokesčiai, delspinigiai, sąlygų keitimo mokestis, terminai, o bendroji dalis būna abstraktesnė ir vienoda visiems finansų įstaigos klientams“, – pataria ekspertas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...