Quantcast

Kiek dar kainuos AN-2?

Prieš 9 dienas nuskendusio lėktuvo AN-2 iškėlimas iš jūros dugno gali kainuoti šešiaženklę sumą. Krašto apsaugos ministerija jau kreipėsi į kolegas iš Švedijos ir kitas šalis dėl pagalbos iškeliant tragiško likimo orlaivį. Kol kas nekalbama, kas finansuos šią operaciją ir kiek tai kainuos.


 

Prieš 9 dienas nuskendusio lėktuvo AN-2 iškėlimas iš jūros dugno gali kainuoti šešiaženklę sumą. Krašto apsaugos ministerija jau kreipėsi į kolegas iš Švedijos ir kitas šalis dėl pagalbos iškeliant tragiško likimo orlaivį. Kol kas nekalbama, kas finansuos šią operaciją ir kiek tai kainuos.

Gyvybės gelbėjimo kaina

Kai Karinių jūrų pajėgų jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gegužės 17-osios vakarą sustabdė lėktuvo įgulos paieškos ir gelbėjimo operaciją, kilo dingusių pilotų artimųjų pasipiktinimas. Ir jie pasiekė, kad paieška būtų atnaujinta.

Gelbėtojai operaciją nutraukti apsisprendė po 26 val., atsižvelgdami į tai, kad buvo žema vandens temperatūra (9 °C), išgyvenimo trukmė esant tokiai temperatūrai – tik 13 val. (jei naudojami hidrokostiumai ir gelbėjimosi liemenės), nebuvo ženklų apie galimą lėktuvo vietą (nebuvo nei dėmių, nei nuolaužų), nepalankios oro sąlygos paieškai (artėjo tamsusis paros metas, kilo stiprus ir gūsingas vėjas).

Gelbėtojai tiesiai neįvardijo, bet jie nebematė prasmės eikvoti valstybės pinigų, kai suvokė, kad jų darbas tapo beprasmis ir į jūrą įkritę pilotai tikrai nebeišgyveno. Kol buvo vilties, kad lėktuvo avariją patyrę žmonės galbūt dar yra gyvi, niekas nediskutavo, kiek kainuoja paieška ir gelbėjimas.

Karinių oro pajėgų sraigtasparniai Mi-8, ieškodami dingusių lakūnų, per penkias paieškos dienas ore praleido keliasdešimt valandų. Neoficialiais duomenimis, viena sraigtasparnio darbo valanda kainuoja nuo 1593 eurų (tik degalai) iki 4344 eurų (degalai, orlaivio eksploatacija, pilotų atlyginimai ir priedai, oro navigacijos mokesčiai ir kt.).

Pagal 2009 m. patvirtintus įkainius gelbėjimo laivo "Šakiai" paieškų ir gelbėjimo valandos darbai kainuoja 228 eurus.

Už Latvijos kariškių pagalbą paieškoje Lietuvai mokėti nereikėjo, nes yra tokie tarpvalstybiniai susitarimai. Tačiau švedai tik pirminius gelbėjimo darbus paprastai atlieka veltui, paskui pateikia sąskaitą. Ir jei Lietuva sutinka su ta suma, švedai prisijungia prie operacijos. Kiek tai kainuoja, neįvardijama.

Sprendimas: iškelti lėktuvą

Viešumo nepanoręs povandeniniais techniniais darbais besiverčiantis klaipėdietis net neabejoja, jog nuskendusio lėktuvo AN-2 iškėlimas iš jūros dugno gali kainuoti šešiaženklę sumą. Tačiau iškelti orlaivį jau apsisprendė Krašto apsaugos ministerija.

Todėl kreiptasi į kolegas iš Švedijos ir kitas šalis dėl pagalbos iškeliant nukritusį orlaivį. Kol kas nekalbama, kas finansuos šią operaciją. Esą šito Lietuvos praktikoje dar nebuvo.

Tiesa, prieš 12 metų iš jūros buvo keliamas tragiškai nukritęs Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8, tada žuvo du karo lakūnai.

Kiek tuomet kainavo iškėlimo operacija, šiandien pasakyti niekas nebegali, bet esą tai – du nesulyginami dalykai. Tąkart sraigtasparnis nugrimzdo į 25 m gylį, o dabar AN-2 yra 124 m gelmėje.

"Reikės laivo, kuris turi barokamerą, reikės mažiausiai dviejų narų komandų po 5 žmones. Jiems teks nardyti su oro mišiniais, tai padidins jų darbo valandos įkainius. Be to, Lietuvoje tokių narų nėra. Logistika reikalaus labai daug išlaidų. Švedijoje šių darbų įkainiai kelis, o gal ir dešimtis kartų didesni nei Lietuvoje. Reikės gydytojo narų sveikatos priežiūrai, laivo aptarnaujančio personalo, gelbėtojų, iš viso apie 30 žmonių. Galima tik spėti, kokia suma susidarys", – sakė viešumo nenorėjęs povandeniniais techniniais darbais užsiimantis naras.

Atsakys į visus klausimus?

Iš Švedijos miesto Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas AN-2, priklausantis įmonei "Klaipėdos avialinijos", virš Baltijos jūros dingo gegužės 16 d. Jį pilotavo itin patyrę oreiviai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Jų skraidymo praktika siekia keliolika tūkstančių valandų.

Ryšys su AN-2 įgula prarastas, kai lėktuvas buvo už beveik 180 km nuo Palangos. Pasak Lietuvos skrydžių valdymo centro atstovo, paskutinį kartą su Palangos dispečeriais pilotai tądien susisiekė 16.16 val., kai dar nebuvo įskridę į šalies erdvę ir radaruose jų lėktuvo nebuvo matyti. Dispečeriai jo taip ir nebepamatė.

Po trijų dienų karinis laivas "Kuršis" rado lėktuvą AN-2 Baltijos jūros dugne, daugiau kaip 116 km nuo kranto tarp Liepojos ir Palangos, Latvijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ištyrus lėktuvo liekanas povandeninio roboto videokamera, pradžioje pilotų nerasta.

Kai prie kariškių prisijungė Klaipėdos universiteto mokslininkai su savo įranga, pilotų kabinoje tarp sėdynių pastebėtas vieno lakūno siluetas. Tada ir prabilta apie lėktuvo iškėlimą.

"Nuskendęs lėktuvas nevertas tų visų pastangų ir išlaidų. Bet jei žinome, kad ten yra bent vienas žuvęs pilotas, jo kūną iškelti būtina. Ir tai tiek daug nekainuotų, tačiau ar reikia kelti visą lėktuvą, nebūčiau tuo tikras", – svarstė naras.

Vis dėlto dabar lieka esminis klausimas, kas nutiko AN-2, kuris nukrito į Baltijos jūrą net nespėjęs paskleisti pagalbos signalo.

Povandeninių robotų nufilmuota medžiaga liudija, kad lėktuvas į dugną šiek tiek įsmigęs priekiu, apgadintas sraigtas, nėra kai kurių detalių, nors vizualiai atrodo beveik sveikas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pilietė

pilietė portretas
Mielieji, "mieloji"Dykoviene, Kalba eina ne apie lėktuvo iškėlimą , o apie žuvusiųjų kūnų iškėlimą. Šitoje situacijoje lėktuvas mažiausiai yra svarbus, koks jis bebūtų: jaunas ar senas, sunkus ar lengvas. Šeimos trokšta turėti savo artimųjų kapus.

gamta

gamta portretas
Pradeti nuo pradzios - kodel tokie patyre lakunai skrido per BALTIJOS jura kai buvo zinomos kad oro salygos labai blogos , o lektuvelis prastas ?????? Juk ir didziulis keleivinis pries pora dienu pasuko i kita areouosta del oro salygu! Kaltu rekia ieskoti kitur o nesvaistyti pasakiskas sumas.

Pasipiktinusi

Pasipiktinusi portretas
Gal gerbiamieji žurnalistai su tokiu pat entuziazmu paaiškintų, kam tada apskritai reikalingos BRANGIAI kainuojančios gelbėjimo tarnybos - juk Karinių jūrų pajėgų jūrų gelbėjimo koordinavimo centro darbuotojai gauna atlyginimus, ir nemažus, dalyvauja įvairiausiuose mokymuose, kurie irgi ohoho kokius pinigus kainuoja, kur dar visokios patariamosios ir kuruojančios ar kontroliuojamos tarnybos - kodėl čia niekas neskaičiuoja valstybės pinigų. Ko jau ko, o pinigų valstybė turi, tik jie nukreipti išlaikyti tokiems, kurie siunčia gelbėti žmonių lėtaeigiais laivais, kurie ciniškai meluoja ir iškraipo informaciją. Kai skaitau tokius straipsnius, dažnai pagalvoju - o kaip gerbiami tekstų autoriai elgtųsi, jeigu tokia tragedija ištiktų jų artimuosius. Manau, išdidžiai sutramdytų savo skausmą ir paprašytų valstybės tarnybų nutraukti paieškas, nes tai šaliai kainuoja per daug, juk nebeliks lėšų nusamdyti kokių brangiai kainuojančių konsultantų ar surengti "Vanagupėje" prašmatnų seminarą...
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių