Quantcast

R. Masiulis: dalis SGD laivo nuomos būtų dengiama 300 mln. eurų paskolos lėšomis

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ dalį SGD laivo nuomos kaštų ketina dengti iš planuojamos 300 mln. eurų paskolos. Pasak energetikos ministro, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15-20 mln. eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį laikotarpį.

Rokas Masiulis BNS teigė, kad nusprendus dalį terminalo kaštų dengti paskolos lėšomis, nuo kitų metų būtų galima iki 25 proc. - maždaug 20 mln. eurų sumažinti terminalo dedamąją.

„Žinodami, kad laivas išperkamas (po 10 metų - BNS), mes dalį kaštų, kurie būtų sumokėti per nuomos laikotarpį, išdėstytume per vėlesnį laikotarpį ir išlygintume tuos kaštus. O tai leistų sumažinti apie 25 proc. SGD terminalo dedamąją“, - BNS sakė R.Masiulis.

Jis aiškino, kad „Klaipėdos naftai“ pasiskolinus 300 mln. eurų iš jų būtų dengiama dalis terminalo dedamosios lėšų. Tokiu atveju verslui ir gyventojams nereikės didesnės dalies šių lėšų sumokėti per pirmuosius 10 metų, kai laivas nuomojamas - su tuo susiję finansiniai srautai bus paskirstyti per maždaug 30 metų.

„Mes tada paimame ir išdėliojame per visą laivo naudingo tarnavimo laikotarpį (30-35 metus - BNS) kaštus vietoje to, kad tam tikra didesnė dalis būtų išdėliota per pirmus 10 metų“, - BNS aiškino ministras.

Jis teigė, kad ne visa 300 mln. eurų paskola būtų panaudota SGD terminalo dedamąjai mažinti - likę pinigai būtų skirti laivo išpirkimui.

„Ta suma būtų reikalinga ir laivo išpirkimui, nes dėl nuomos turime jau veikiančią struktūrą, įtraukiama į perdavimo tarifą. Kadangi tarifas sumažėtų, iš jo būtų mažiau gaunama pinigų, dalį tarifo reiktų padengti iš paskolos, o kita paskolos dalis eitų jau pačio laivo išpirkimui“, - sakė R.Masiulis.

Anot jo, kiek kitąmet konkrečiai mažėtų SGD dedamoji, priklausys nuo Kainų komisijos. Su ja bus kalbamasi ir skaičiuojama, kaip galėtų keistis tarifas.

R.Masiulis teigė, kad „Hoegh LNG“ atsargiai vertina galimybę laivą įsigyti anksčiau nei po 10 metų, todėl nuspręsta laivą įsigyti pagal sutartį - po 10 metų.

„Viena tai pirkti šį laivą iš karto iš „Hoegh LNG“, nes rinkoje palankios finansavimo sąlygos. Kol kas pirmoji „Hoegh LNG“ reakcija yra atsargi į šitą pasiūlymą. Antras variantas - mes galime jau dabar „Hoegh LNG“ pasakyti, kad laivą išpirksime po 10 metų“, - teigė ministras. Anot jo, linkstama antrojo varianto link ir jis yra priimtiniausias.

Laivas „Independence“ gali talpinti iki 170 tūkst. kubų SGD - jį „Klaipėdos nafta“ 10 metų nuo pernai gruodžio nuomojasi iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus - 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų).

Paties laivo vertė ir jo išpirkimo po 10 metų kaina iki šiol nebuvo skelbiama, motyvuojant komercine paslaptimi.


Šiame straipsnyje: SGDSGD terminalasSGD laivas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas Br.

Kęstas Br. portretas
516 tūkstančių litų nueina šuniui ant uodegos kasdien: Tas šuo yra norvegas, išnuomuojantis mums dujų terminalą. Dujų vartojimas krenta, nes vis daugiau naudojame mūsų aplinką nenaikinančios saulės ir vėjo energijos. Todėl tokia laivo nuoma iš klastingo norvego mums darosi pernelyg brangi. Valdžios vyrai Lietuvoje (A.Butkevičius ir kompanija) svajoja tą laivą nusipirkti jau dabar. Norvegas nedurnas, neparduoda. Siurbs mūsų kraują visus dešimt metų. Durniausia, kad jau pradedame skolintis pinigus (ir mokėti procentus), kad tą laivą nusipirkti po dešimt metų [1]. Nežinom, gal po dešimt metų niokiojantis mūsų aplinką kūrenimas iškastinėmis dujomis turi būti visai uždraustas. Bet seną klastingą norvegą apdovanojame dar kartą. Kodėl mes tokie durni? Politika ir įnoringa D.Grybauskaitė susuka mums smegenis. Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

VST

VST portretas
už 614 mln. eurų galime pasistatyti 200 vėjo jėgainių ir elektra šildytis namus, kaip Japonijoj, ir dar pinigų liktų Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei pabaigti statyti. Tiesa, problema iškiltų su norvegų įdarbinimu Kruonio elektrinėj, bet manau politikai greit susigaudys iš kur vėjai pučia.

v

v portretas
kokia dar paskola ? iš pajamų turi išsimokėti ir iš investicijų , taip pat iš laimėtų bylų prieš gazpromą .
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių