„Manau, kad tų besimaudančių be kelnaičių bus gana daug, ypač savivaldybėse, tokie bus ir universitetai. Universitetai turės keisti sistemą arba užsidaryti“, – kalba ekonomistas. Pasak jo, didžioji dalis gyventojų, išskyrus kai kurias grupes, didelio smūgio nepajus, o poveikis šalies ekonomikai bus vienkartinis ir gali turėti netgi teigiamų pasekmių.

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad kol kas anksti spręsti, kokios ES biudžeto apimtys bus po 2020-ųjų ir kaip lėšos bus skirstomos: tai esąs būsimų derybų, kuriose Lietuva sieks užsitikrinti adekvatų finansavimą svarbiausioms sritims, objektas.

„Lietuvai skiriamas finansinis paketas 2021–2027 metų programavimo periodui priklausys nuo to, kokia Sanglaudos politikos lėšų paskirstymo metodika bus naudojama. Konkrečiai šaliai narei tenkantis ES fondų lėšų dydis ir panaudojimo taisyklės priklauso nuo atitinkamos šalies regionų klasifikacijos į kategorijas. Jeigu planuojant Sanglaudos politiką po 2020 metų būtų remiamasi ta pačia metodika, tikėtina, kad Lietuva būtų priskirta pereinamųjų regionų kategorijai, o to pasekmė – reikšmingai sumažėjusios ES fondų lėšos Lietuvai“, – aiškina viceministrė.

Didžiausias smūgis – universitetams

Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad, kai nuslūgs ES parama, pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių. Tų besimaudančių be kelnaičių, pasak pašnekovo, bus gana daug, ypač savivaldybėse, tokie bus ir universitetai. Universitetai turės keisti sistemą arba užsidaryti.

„ES fondų lėšomis labai gausiai pasinaudojo aukštasis mokslas. Jau stebime pirmuosius universitetų, matančių, kad kaulas sumažės, žingsnius – vyksta jungimaisi. Manau, kad aukštajam mokslui bus tikrai didelis smūgis. Konsolidacija anksčiau ar vėliau turės įvykti.

ES fondų lėšomis labai gausiai pasinaudojo aukštasis mokslas. Jau stebime pirmuosius universitetų, matančių, kad kaulas sumažės, žingsnius – vyksta jungimaisi.

Kils ir dėstytojų trūkumo klausimas, nes iš atlyginimų retas dėstytojas gyvena, dažniau – iš ES projektų pinigų. Kai baigsis projektai, nemanau, kad bus daug norinčių dirbti už dėstytojų atlyginimą. Jei nebus žmonių, nebus kokybės, studentų, ir bus smigimas į dugną. Taigi kas bus po to, kai baigsis ar smarkiai sumažės ES finansavimas, universitetai turi galvoti jau dabar“, – teigia ekonomistas.

Dar vieni didieji ES lėšų naudotojai valstybės sektoriuje – valstybės valdomos įmonės, tokios, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, kurioms parama sumažės, pažymi Ž. Mauricas. Dėl to, pasak pašnekovo, įmonių projektai veikiausiai nenukentės, tačiau gali tekti pamažinti darbuotojų skaičių.

Pajus savivaldybės

Taip pat poveikį, kuris priklausys nuo to, kiek sumažės finansavimas, ekonomisto teigimu, pajus regionai, nes nemažai ES lėšų įsisavino savivaldybės ir įvairios jų įmonės: „Nepanašu, kad centrinė valdžia bus pasirengusi užkamšyti tas skyles, skirti pinigus regionams, ypač tuštėjantiems. Taigi savivaldybėms aukso amžius baigsis. Ne gyventojams – gyventojams tas finansavimas neatėjo. Tačiau valstybės aparatas neišvengiamai turės sumažėti, sumažinti darbuotojų skaičių, o tai dar labiau didins atotrūkį tarp centrinės valdžios ir periferijos.“

Privatus sektorius, pasak Ž. Maurico, ES paramos sumažėjimą pajus mažiau nei viešasis, nes ES parama privačiose įmonėse labai dažnai buvo naudojama tiems projektams, kurie ir taip būtų įgyvendinti.

„Įmonės paramą naudojo tam, kad sumažintų savo kaštus, tad tuo požiūriu didelių sukrėtimų nebus. Atsiranda nemažai įmonių, kurios apskritai atsikrato tos paramos, nes yra labai daug papildomų reikalavimų, dokumentų pildymo. Ypač jei sumos smulkesnės, įmonėms nelaba apsimoka veltis į tuos dalykus“, – aiškina pašnekovas.