Kas atgraso lietuvius nuo ekologiškų produktų?

Dauguma Europos šalių ekologiškų produktų rinkų 2016 m. išaugo dvigubai. Tuo tarpu Lietuvoje ekologinių ūkių savininkų nuotaikos liūdnos - didžioji dalis ekologiškų produktų yra eksportuojama, o didelės jų kainos atgraso pirkėjus.

Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko Sauliaus Daniulio, didžiausia problema, su kuria susiduria ekologiniai ūkiai Lietuvoje, - mažas vartojimo lygis.

„Visa Europa skatina vidaus vartojimą. Tie patys danai, švedai, vokiečiai didina apsukas. Danijoje viešasis maitinimas 90 proc. yra ekologiškas. Šioje vietoje pas mus visi miega, nors dabar kažkas lyg ir pradeda judėti“, - tikino S. Daniulis.

Kaip Eltai teigė „AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis, didžiausi iššūkiai Lietuvoje visų pirma susiję su pernelyg menku vartotojų supratimu, kas yra ekologija ir kuo ekologiški produktai skiriasi nuo įprastinių.

„Lietuvoje visuomenė apskritai pernelyg menkai buvo šviečiama apie tai, kas yra ekologija. Skandinavijos šalyse, JAV ar Japonijoje niekam nekyla klausimų, kas yra ekologiškas produktas, kodėl jis geresnis už įprastinį. Šiose šalyse ekologiškus produktus kasdien perka daugelis šeimų ūkių“, - sakė L. Miškinis.

Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje nuo ekologiškų produktų atgraso didesnės šių produktų kainos nei įprastų. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pavyzdžiui, 0,9-1 litro tetrapakuose esančio geriamojo pieno mažmeninė kaina šių metų 37 savaitę siekė 89 euro centus, kai ekologiškas geriamasis pienas tokio pačio dydžio butelyje rugpjūtį kainavo 1,45 euro. Tuo tarpu ekologiškų grikių supirkimo kaina liepos mėnesį, palyginti su birželiu, buvo 30,92 proc. didesnė nei įprastinių grikių.

Kaip Eltai teigė LEŪA pirmininkas, didžiąją dalį ekologiškų produktų pabrangimo prekybos centruose sudaro prekybininkų antkainiai.

„Kuomet ūkininkai patys tiekia produktus į rinką, juos padeda į lentynas ir patys reguliuoja kainas, tai būna atvejų, kuomet, pavyzdžiui, grikiai būna ne patys brangiausi lentynoje tarp chemizuotų produktų. Aš galiu pasakyti - pieno žaliava yra vos 1-1,5 euro cento brangesnė už chemizuotą. O parduotuvėje ekologiškas pienas jau tampa 60-80 proc. brangesnis už chemizuotą. Kurioje vietoje jis taip pabrangsta? Čia yra prekybininkų kosminiai antkainiai“, - nuogąstavo S. Daniulis.

„Tiesa, kad ekologiški produktai yra brangesni nei pagaminti nesilaikant griežtų ekologinių reikalavimų, tačiau ekologiškos produkcijos pasirinkimui augant, tobulėjant technologijoms kainų skirtumą galima sumažinti.

Ekologiškų produktų pirkėjai yra sąmoningi žmonės ir supranta, kad be cheminių trąšų, pesticidų, antibiotikų užauginta produkcija yra kokybiškesnė, sveikesnė ir skanesnė. Tokius produktus vartoti pradėjęs pirkėjas savaime nebenorės rinktis prastesnės kokybės gaminių“, - Eltai teigė L. Miškinis.

Pasak S. Daniulio, nors ekologiškas produktas ir yra dažniausiai apie 20-30 proc. brangesnis už neekologišką, tačiau kitose valstybėse ekologiniams produktams taikomas 0 proc. PVM, kad skatintų jų vartojimą bei sveiką gyvenimo būdą.

Tokius produktus vartoti pradėjęs pirkėjas savaime nebenorės rinktis prastesnės kokybės gaminių.

„Mes, ūkininkai, kalbame (apie maisto poveikį sveikatai - ELTA) turbūt daugiau nei Sveikatos apsaugos ministerija, nes 16 proc. šalies vaikų yra nutukę, jiems dar vaikystėje prasideda alergijos. Šioje vietoje visiškai nekreipiama dėmesio į maistą - vaikus maitiname bet kuo. Ir galvojame, kad po 40 metų turėsime pinigų juos išlaikyti, nes tai yra potencialūs ligonių kasų naudotojai, kuriems reikės kompensuoti vaistus. Visa Europa mato, kad sveikatos problemos prasideda nuo maisto, ir į tai investuoja. Lietuvoje mes nieko nedarome. Prevencijai yra skiriama nulis dėmesio. Valstybė tikrai galėtų daug padaryti, kad palengvintų gyvenimą ir suvienodintų kainas, kad tas ekologinių prekių vartojimas pakiltų“, - sakė LEŪA pirmininkas.

Kaip Eltai pasakojo Žemės ūkio ministerijos visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Vaičiūnė, jau daugiau kaip dešimt metų ministerija įgyvendina Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą.

„Vaikams, lankantiems priešmokyklines ugdymo įstaigas, ir pradinukams nemokamai dalijami pieno produktai, vaisiai ir daržovės. Skatinat jaunąją kartą vartoti ekologiškus produktus, pagal programą tiekiami produktai yra ekologiški arba pagaminti pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą. 2018-2019 mokslo metais pieno gaminių dalijimui yra skirta 2,9 mln. eurų, o vaisių ir daržovių - 1,9 mln. eurų valstybės ir ES lėšų“, - teigė J. Vaičiūnė.

„AUGA group“ duomenimis, per 10 metų pasaulinis ekologiškų produktų suvartojimas išaugo daugiau nei tris kartus. 2016 m. pasaulio ekologinės rinkos pardavimai siekė 90 mlrd. JAV dolerių. Nuo 2004 m. iki 2016 m. ES ekologinės rinkos vidutinis metinis augimas siekė 9 proc., o Jungtinėse Valstijose - 11 proc. Europos ekologinės mažmeninės rinkos vertė 2016 m. siekė 33,5 mlrd. eurų.

„Ekologiškų produktų vartojimas ES ir JAV per pastarąjį dešimtmetį didėjo tris kartus. Švedija planuoja turėti 50 proc. ekologinio vartojimo. Mes galbūt turime 1 proc., bet tas procentas ateityje gali tapti 2-3 proc.“, - Eltai kiek anksčiau sakė „AUGA Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

Vis dėlto, pasak S. Daniulio, Lietuvos vidinė ekologinė rinka taip greitai neauga, nes didžioji dalis produktų yra eksportuojama.

„Ekologiški produktai užima apie 1 proc. visos produktų rinkos, nors ekologinės žemėnaudos mes turime 7 proc. Praktiškai viską eksportuojame. Pieno pramonė irgi veikia įdomiai - daug pigios ekologinės žaliavos yra vežama į chemizuoto pieno gamybą. Taip daroma, nes norima išlaikyti „premium“ maržą. Jeigu yra žaliavos, tai gal reikėtų didinti ekologiškų produktų apyvartą ir taip mažinti kainas. Bet čia turbūt prekybininkai ir gamintojai patys žino, kaip dirbti. Yra variantų: arba parduodi 10 pakelių ekologiškų produktų, ant kurių uždedi 10 centų antkainį, arba parduodi vieną pakelį, ant kurio uždedi pusantro euro antkainį. Tai turbūt paprasčiau su tuo vienu pakeliu dirbti, tačiau atsižvelgiant į tautos situaciją ilgalaikėje perspektyvoje, turbūt reikėtų pardavinėti tuos 10 pakelių, kad būtų daugiau sveikesnių žmonių“, - Eltai teigė S. Daniulis.

Kaip Eltai pasakojo J. Vaičiūnė, Lietuvoje vykstanti ekologinės gamybos plėtra, ypač augalininkystės sektoriuje, yra itin sparti, dėl to finansavimo poreikis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ yra akivaizdžiai didesnis nei šios priemonės įgyvendinimui skirta lėšų suma.

„Šiame 2014-2020 m. programavimo periode ekologiškai ūkininkaujantiems skirta mažiau lėšų (iš viso 150,8 mln. eurų). Nuspręsta teikti paramą tik tokiems ūkio subjektams, kurie užaugina ir tiekia rinkai ekologiškus produktus, kurie laikosi technologinių reikalavimų augalų auginimui“, - teigė J. Vaičiūnė.

Parama pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ yra skiriama už žemės ūkio paskirties žemės hektarą ūkininkams arba ūkininkų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką. Taip pat yra suteikiamos išskirtinės sąlygos paramai gauti ekologiškų produktų gamintojams, kurių veikla susijusi su žemės ūkio produktų perdirbimu, žemės ūkio produktų rinkodara ir plėtra, t.y. projekto įgyvendintojui suteikiami papildomi balai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

aha

aha portretas
Atgraso? 7x aukstesne kaina

nuomonė

nuomonė portretas
Kad ir apgavysčių žmonės bijo - sumokės kaip už ekologišką, o ten įprastas produktas.

Vile

Vile portretas
Danai ir svedai..? Mums ju atlyginimus,gal ir mes valgytume ekologiska produkcija! Jei paminetu kokius rumunus ar bulgarus,o dabar salis, kuriose aukstas pragyvenimo lygis ir zmones gali sau leisti pirkti ir brangius ekologiskus produktus. Be to, nelabai tikiu ta ekologiska produktu kokybe. Savo darze drauge augino darzoves be cheminiu trasu, o kai nunese patikrinti i laboratorija, visko rado. Stai jums ir ekologiskas produktas!
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių