- Giedrė Baltrušytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstantieji, ar imti paskolą būstui įsigyti, susiduria su dilema – suskubti skolintis iki Naujųjų ar verčiau sulaukti euro? Analitikai sako, kad naujoji valiuta poveikio nei paskolų palūkanoms, nei nekilnojamojo turto (NT) kainoms artimiausioje ateityje neturės.
Esą euras rinkai reikšmingas tiek, kiek jis paspartins Lietuvos ekonomiką, nes būtent ekonomikos kilimas ir didėjanti gyventojų perkamoji galia, o ne bendra europinė valiuta gali kilstelėti ir būsto kainas. Tiesa, tai greičiausiai nebus spartus procesas, tad jau pasiryžusiems skolintis dėl euro dvejoti nevertėtų.
„Dabar jau didžioji gyventojų dalis ima paskolas eurais, taigi valiutos pasikeitimas neturės jokios įtakos jų finansams. Kalbant apie nekilnojamojo turto kainas, euro įvedimas nėra tas veiksnys, kuris galėtų pakeisti tendencijas NT rinkose.
Daugiau negu pusė visų sandorių įvyko be jokių paskolų. Tai rodo, kad nemaža gyventojų dalis tiesiog nusprendė litus konvertuoti ne į eurus, o į NT. Ir, aišku, tai turėjo įtakos NT rinkos aktyvumui, bet, žiūrint į ateitį, nereikėtų tikėtis nei stagnacijos, nei didelio kainų augimo“, – tvirtina „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Rinka yra gana rami, rinkoje pigių pinigų yra labai daug, bankininkai yra linkę tuos pinigus skolinti ir savo aruodus, kiek įmanoma, ištuštinti. Todėl besiskolinantiems dabar konjunktūra yra labai palanki – jie gali gauti paskolas už pakankamai pigias palūkanas“, – teigia asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Apsisprendusiems imti paskolą būstui patariama skolintis eurais ir kritiškai įvertinti savo finansines galimybes bei realius poreikius. NT rinkos ekspertai prognozuoja, kad artimiausioje ateityje būsto kainos ir sandorių skaičius turėtų išlikti stabilūs, o augimas neviršys gyventojų pajamų didėjimo ir ekonomikos kilimo spartos. Vis dėlto kaimyninių eurą jau įsivedusių valstybių patirtis rodo, jog galvojantiems apie ilgalaikę grąžą investuoti santaupas į kokybišką NT patraukliose vietose verta.
„Latviai šiuo metu jau turi eurą. Kainos Rygoje šiuo metu, lyginant su sausio 1 diena, ūgtelėjo vos 3 proc. Kažkokio didelio kainų augimo nėra. Bet turime ir kitą pavyzdį – Estiją, kuri eurą įsivedė 2011 m. Jei pažiūrėsime į praėjusius ketverius metus, tai kainos Taline yra paaugusios beveik 60 proc.“, – sako NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Šiais metais NT kainos pastebimiau didėjo tik Vilniuje – nuo metų pradžios jos sostinėje ūgtelėjo 7 proc. Kituose Lietuvos didmiesčiuose augimas siekia vos 2 proc. Kovo–balandžio mėnesiais Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik 54 proc. gyventojų tikėjo, jog būsto kainos kils. Prieš metus tokių buvo 36 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...