- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje dar nebuvo metų, kai atskirų maisto produktų kategorijų kainos nesvyruotų. Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad šie metai nėra išimtis – kainos keičiasi dėl sezoniškumo, globalių priežasčių, t. y. pasiūlos ir paklausos pasaulinėse rinkose, taip pat šalies augintojų ir produkcijos gamintojų patiriamų sąnaudų. Analizuojant pastarųjų metų vartojimo dinamiką, ryškėja ir nauja tendencija, pirkėjai į krepšelius deda šiek tiek daugiau ir aukštesnės kokybės prekių.
„Atkreipiame dėmesį, kad visi žiniasklaidos aprašomi ir socialiniuose tinkluose plintantys išaugusių kainų pavyzdžiai – tai atvejai iš atskirų maisto prekių kategorijų, kurie neatspindi realios kainų situacijos šalyje. Vienais metais brangsta ar pinga vienos daržovės, kitais – visai kitos, o trečiais – visai ne daržovės. Tai natūralių, kiekvienais metais vykstančių kainų svyravimų pasekmė, kuriai šiandien skiriama neproporcingai daug dėmesio. Kainų pokyčius kaip ir iki šiol, taip ir dabar lemia sezoniškumas, pasiūla ir paklausa pasaulinėse rinkose, taip pat ir šalies augintojų ir produkcijos gamintojų patiriamos sąnaudos, išauginant ar pagaminant vieną ar kitą produktą. Tačiau faktai rodo, kad Lietuva išlieka viena pigiausių šalių Europoje pagal maisto ir kitų būtiniausių prekių kainas“, – sako Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius.
Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visose Lietuvos gyventojų išlaidose maisto dalis sudaro mažiau negu 23 proc. – per 2015 m. maisto dalis bendrame išlaidų krepšelyje sumenko 1,5 proc.
Pastaruoju metu iš aukščiausių šalies institucijų pasigirdo kaltinimai ir dėl neva pernelyg aukštų prekybininkų antkainių, kurie galimai turėjo įtakos prekių kainoms. „Prekybos tinklų antkainių ir maržų Lietuvos prekybos įmonių asociacija žinoti ir skelbti negali. Vis dėlto buvo perkalbėta su visais šalyje veikiančių prekybos tinklų vadovais ir jie užtikrino, kad jų maržos pastaruoju metu tikrai nedidėjo“, – sako L. Vilimas.
Anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus, tapatinti prekybininko maržą su pelnu – klaidinga. „Jeigu pažiūrėsime, kas sudaro bet kurios maisto prekės kainą, prekybos tinklų marža visada užima mažesnę dalį, kurią sudaro parduotuvių darbuotojų atlyginimai, milžiniškos prekyviečių, logistikos ir sandėliavimo infrastruktūros išlaikymas. Maža to, prekybininkai yra privesti reguliariai apkarpyti savo maržas dėl aštrėjančios tarpusavio konkurencijos, taigi visada laimi pirkėjas“, – sako L. Vilimas.
Lietuvoje prekybos tinklų pelningumas yra du, o kartais ir tris kartus mažesnės nei Vakarų Europoje. L. Vilimas atkreipia dėmesį, kad šiandien būtent prekybos tinklų iniciatyva vartotojai sutaupo milijonus eurų įvairių akcijų metu, ir tai pasakytina ne vien apie būtiniausių prekių krepšelį.
2016 m. pirmąjį ketvirtį greito apyvartumo prekių rinka augo 5,3 proc., lyginant su tuo pačiu periodu praeitais metais. 2015 m. įvedus eurą iki trečiojo ketvirčio stebėjome vartojimo mažėjimą. Antroje metų pusėje vartojimas atsistatė, o 2016 metai prasidėjo didesniu pirkėjų aktyvumu ir augančiu vartojimu.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenys rodo, jog tam daugiausia įtakos turėjo pakitusi pirkėjo elgsena. 2016 m. pirmąjį ketvirtį pirkėjai pirko šiek tiek daugiau – vidutiniškai pirkėjų krepšelyje skaičiuojama apie 8 proc. daugiau prekių nei pernai.
Įtakos didesniam vartojimui turėjo ir tai, kad pirkėjai įsigijau daugiau aukštesnės kokybės ir brangesnių prekių. Tą rodo ir kasmet tinklų skelbiami šventinių pirkinių krepšelių palyginimai. Pavyzdžiui, Kalėdoms prieš kelerius metus lietuviai pirkdavo bazinius ingredientus – silkę, mišrainių sudedamąsias dalis, kiaulieną, o dabar nori daugiau aukštesnės kokybės ir kainos produktų – žuvies, jūros produktų daržovių, įvairesnių mėsos rūšių ir pan. Tai jaučiama ne tik per šventes, bet ir kasdien.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje2
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...