- Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikai žada per dvejus metus peržiūrėti pensijų kaupimo sistemą. Esą, dabartinė antroji lėšų kaupimo pakopa – našta „Sodrai“, o gyventojai nesukaupia reikiamų lėšų senatvei.
Laisvosios rinkos atstovai teigia, kad gyventojų fonduose sukauptų lėšų pervedimas vėl į „Sodrą“ būtų jų nacionalizavimas.
Apie 50 000 žmonių, kaupę privačiuose pensijų fonduose gavo vienkartines išmokas, jos vidutinis dydis apie 1000 eurų. Dabar yra apie 400 000 pervedančių 2 procentus „Sodros“ įmokų į privačius kaupiamuosius fondus. Antra tiek žmonių dalyvauja kaupimo sistemoje 2+2+2, kai prie pervedamų dviejų procentų „Sodros“ įmokų gyventojai prisideda dviem procentais nuo savo atlyginimo, o dar du procentus, skaičiuojamus nuo vidutinio atlyginimo, perveda valstybė.
Jeigu valdžia nori žmonėms priminti, kur geriau kaupti, tegu jie ir primena. Tačiau čia yra visiški spąstai. Čia yra sakoma: arba tu dabar prisimokėsi, arba tiek, kiek tu sukaupei, mes iš tavęs paimsime.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, trylika metų veikiančiuose fonduose vidutiniškai žmonės yra sukaupę apie 2000 eurų. „Sodroje“ likusi pensijos dalis būtų sumažėjusi. Todėl kaupimas fonduose, esą, menka paspirtis senatvėje.
„Dėl tokio didelio žmonių skaičiaus reikia apsispręsti, ką su jais daryti. Ko gero, dabar logiška išvada būtų tikrai jiems pasiūlyti grįžti į „Sodrą“ su savo pinigais ir tada būtų galima anuliuoti jų dalyvavimą antroj pakopoj ir jie bent jau gautų iš „Sodros“ nesumažintas pensijas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R. Lazutka.
Laisvosios rinkos instituto vadovas sako, kad antrosios kaupimo pakopos tokia pertvarka nelogiška.
„Jeigu valdžia nori žmonėms priminti, kur geriau kaupti, tegu jie ir primena. Tačiau čia yra visiški spąstai. Čia yra sakoma: arba tu dabar prisimokėsi, arba tiek, kiek tu sukaupei, mes iš tavęs paimsime. Būtent tą ir reiškia, tarkime, jeigu tu kaupei antroje pakopoje ir tavo pinigus grąžina į „Sodrą“, tai yra tas pats, kas nacionalizavimas. „Sodros“ sistema, nepamirškim, ir šitoj vietoj siūlytojams reikėtų atsiminti, kad yra ne kaupimo institucija, o dalinimo institucija. Ji iš žmonių paima pinigus ir juos padalija. „Sodra“ netgi neturi tokios kaupimo ir investavimo funkcijos“, – pabrėžė Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas.
Pasak R. Lazutkos, gyventojai, esą, galės savanoriškai apsispręsti, ar grįžti į „Sodrą“, o kam naudinga, tai yra gaunantiems didesnius atlyginimus, – ir toliau galės kaupti lėšas fonduose. Pasak jo, turėtų būti peržiūrimas ir kaupimo fonduose modelis 2+2+2. Esą patys gyventojai savo lėšomis galėtų daugiau prisidėti prie kaupimo, be to, įmokas galėtų pervesti ir darbdaviai. Gali būti peržiūrėta ir valstybės parama 2 procentais nuo vidutinio atlyginimo.
„Svarstant, kiek valstybė turėtų subsidijuoti fondus, ką turėtų remti, koks yra to rėmimo tikslas, turiu dabar galvoj tuos du procentus nuo vidutinės algos, kuriuos valstybės biudžetas skiria pensijų fondų dalyviams, irgi reikia permąstyti, kokius gyventojus remia, kokios yra to pasekmės“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas R. Lazutka.
Laisvosios rinkos instituto vadovas mato kitokią šio modelio tobulinimo galimybę.
„Jeigu leistų pasirinkti, kokią dalį pinigų galėtum nukreipti ne į „Sodrą“, o į antrą pensijų pakopą, tai būtų nuostabus siūlymas. Politikai sako, kiek iš savo kišenės dar gali prisidėti. Šitoje vietoje netgi nebūtina dėti pinigų į pensijų fondą, nes yra trečia pakopa, kur gali kaupti ar šiaip gali prisipirkti nekilnojamojo turto, akcijų, brangenybių ar dar kažko. Tai toksai visiškai neaktualus, sakyčiau, pasiūlymas“, – mano Laisvosios rinkos instituto vadovas Ž. Šilėnas.
Politikai neslepia, kad dėl pervedamų lėšų į privačius fondus, antroji pensijų kaupimo pakopa yra našta „Sodrai“. O dabar mokamos pensijos žemiau skurdo ribos, todėl turi būti didinamos.
Planuojama, kad pertvarkyta pensijų sistema pradėtų veikti po dvejų metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...