- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvadieniai ir šventės visuomet padidina mūsų išlaidas, spontaniškų , nereikalingų pirkinių kiekį, sako Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje. Kad penki kalėdiniai laisvadieniai nepriverstų Naujųjų metų pasitikti su raudančia pinigine, skolomis, asmeninių finansų ekspertė pataria kruopščiai planuoti pirkinius ir jausti saiką.
„Laisvadieniais žmonės daugiau išleidžia laisvalaikiui, pramogoms, tačiau švenčių laikotarpis yra ypatingas. Gruodžio mėnesį visada matome sparčiausią mažmeninės prekybos augimą, didesnes pramogų sektoriaus apyvartas“, – pasakoja O. Bložienė.
Pašnekovės teigimu, ekonomikoje Kalėdinis laikotarpis, dovanų pirkimas yra laikomas pačiu neefektyviausiu pinigų naudojimo periodu. Žmonės perka tai, ko nei jiems, nei tiems, kuriems dovanos skirtos, nereikia.
„Mūsų krepšeliuose kiekvieną dieną spontaniški, nereikalingi pirkiniai sudaro 30 proc. Tačiau šventiniu laikotarpiu, kai skatinimas per nuolaidas pirkti yra labai didelis, apėmusi pakili šventinė nuotaika, spontaniškų pirkinių gali dar labiau padaugėti. Taip pat gerokai padaugėja ir perkamo maisto. Žinoma, per šventes galbūt suvalgome daugiau, bet ne 10 kartų daugiau. Šventiniu laikotarpiu išmetama daugiau maisto, nei bet kuriuo kitu metu, o Lietuvoje išmetamo maisto kiekis vienam namų ūkio nariui siekia 30 kilogramų per metus. Reikia pagalvoti, ar atsakingai elgiamasi“, – svarsto O. Bložienė.
Finansinės pagirios su skolomis ir paskolomis
Finansų ekspertė pažymi, kad esama tendencijos, jog po švenčių, sausio mėnesį padidėja skolinimasis, padaugėja pradelstų mokėjimų.
„Gruodžio mėnesį iš einamųjų lėšų išleidžiame daugiau, nei galime sau leisti, todėl sausį ištinka finansinės pagirios. Lietuvoje nėra populiaru taupyti, po nedidelę sumą atidėti šventėms, kad būtų galima laisviau jaustis šiuo laikotarpiu. Kai po švenčių pristinga finansų, pirmiausiai žmonės mažina išlaidas laisvalaikiui, pramogoms, aprangai, galiausiai – maistui. Todėl tam, kad nereikėtų keisti savo įpročių, reikia turėti atidėtų pinigų arba juos leidžiant neperlenkti lazdos“, – kalba O. Bložienė.
Asmeninių finansų specialistė pabrėžia, kad dabar, kai reikės prisitaikyti ir prie naujos valiutos, mokėti palyginti kainas eurais, su savo finansais reikėtų elgtis dar atsakingiau.
Pagelbės kruopštus planavimas
LRT.lt pašnekovės teigimu, asmeninių finansų srityje sveikas protas ir saikas yra svarbiausi dalykai. Tačiau šventinio periodo karštinė protą gali sujaukti.
Kad taip nenutiktų ir netektų Naujųjų metų ryto pasitikti su piniginėje švilpiančiais vėjais, O. Bložienė rekomenduoja kruopščiai suplanuoti būtinas savo išlaidas ir tas, kurios skirtos dovanoms bei šventėms.
„Reikia atskirti pinigus įsipareigojimams sumokėti ir dovanoms pirkti. Bandant iš vienos sąskaitos ir įsipareigojimams palikti, ir reikalingų ar nelabai dovanų pripirkti, gali tapti sunku orientuotis. Kad nebankrutuotume, paprasčiausiai turime planuoti. Išlaidų planavimas ir sąrašo sudarymas padeda išvengti spontaniškų, nereikalingų pirkinių. Aš rekomenduoju turėti du sąrašus: maisto ir dovanų – su planuojamomis pirkinių kainomis“, – pataria asmeninių finansų ekspertė.
Pasak O. Bložienės, perkant dovanas, visuomet reikia pagalvoti, ar tikrai kokia nors vazelė ar žvakidė, kuri bus nugrūsta į paskutinį stalčių, yra geriau nei kepinys ar saldainių dėžutė.
„Visą laiką reikia spręsti, ar žmogui užkrausite vargą galvoti, kur paslėpti gautą dovaną, ar parodysite dėmesį pačių pagamintu pyragu. Tik tinkamai suplanavę išlaidas ir išleidę pinigus išvengsite finansinių pagirių naujaisiais metais“, – kalba pašnekovė.
O. Bložienės teigimu, šias pamokas tenka prisiminti kiekvienais metais, nes žmonės visada galvoja, kad jų finansinė padėtis yra bloga ir jie negali jos pakeisti.
„Tai yra klaida. Pinigai yra priemonė tikslams pasiekti. Turėtume galvoti apie tikslus, kurių norime pasiekti, tada galėsime efektyviau suvaldyti savo finansus. Bet kadangi apie tikslus mes negalvojame, ir to valdymo nėra“, – sako O. Bložienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...