- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad atliekų perdirbimo srityje yra dar daug verslo neišnaudotų galimybių, tačiau tuo pačiu primena, kad yra prieš atliekų deginimą. Jo teigimu, Lietuva turi orientuotis į žiedinės ekonomikos diktuojamas tendencijas.
K. Mažeika „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė, kad Lietuvoje įvesta taromatų sistema pasiteisino, ir yra siūlymų ją plėsti įtraukiant dar ir daugiau rūšių alkoholio pakuočių.
„Dabar yra skaičiuojama, ir jeigu tai nepabrangins sistemos, manau, kad tas žingsnis tikrai yra racionalus“, – sakė K. Mažeika.
Tuo metu kalbėdamas apie pakuočių perdirbimą, jis sakė, kad šiuo klausimu yra diskutuojama su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekiama surasti priemones ir įrankius didinti perdirbimą.
Reikia surasti tam tikras skatinimo priemones, kad kurtųsi nauji verslai ir dar galėtų gauti motyvacinį paketą.
„Šiandien dar laukiama paskaičiavimų ir analizės, kiek Lietuvoje turime tokių pajėgumų, kokios stadijos, nes daugelis įmonių, kurios užsiima pakuočių, antrinių atliekų vienokiu ar kitokiu perdirbimu, daugiau jas surūšiuoja ir kažkur eksportuoja, pirmiausia į užsienio šalis“, – teigė ministras.
Pasak jo, Lietuvoje yra tik keli perdirbėjai, kurie gamina galutinius produktus ir juos grąžina vartotojams. Tai, K. Mažeikos teigimu, yra pakankamai mažas procentas, kartu rodantis, kad yra pakankamai didelė galimybė verslui.
„Reikia surasti tam tikras skatinimo priemones, kad kurtųsi nauji verslai ir dar galėtų gauti motyvacinį paketą, kuris padėtų jiems lengviau įsitvirtinti rinkoje“, –sakė K. Mažeika.
Jo teigimu, niša šioje srityje yra didelė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad yra prieš atliekų deginimą, kaip alternatyvą atliekų mažinimui.
„Esu prieš deginimą. Manau, turėsime diskutuoti. Aišku, pastatai (kogeneracinių jėgainių. – ELTA) jau pastatyti, vyksta montavimo darbai. Manau, maksimalus dėmesys yra į tai, kad katilai būtų orientuoti, jog juose būtų maksimaliai deginamas biokuras, nes tą energiją lygiai taip pat galima gauti. Kuro tikrai turime. (...) Kalbant apie kogeneracines jėgaines, tikiu, kad tas sprendimas bus priimtas, jeigu kažkokia dalis atliekų ir bus pirmuoju periodu, kol bus perdirbimui daugiau dėmesio skirta. Žiedinės ekonomikos principas diktuoja, kad ir pačios pakuotės turės transformuotis, keistis, mažėti, lengvėti, daugiau turi būti perdirbama. Į tai turime orientuotis“, – kalbėjo K. Mažeika.
ELTA primena, kad pernai rugsėjį Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.
Minėtas pataisas buvo užregistravę parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.
Jų teigimu, plečiantis atliekų deginimo veiklai vis daugiau statoma ar planuojama statyti atliekų deginimo įrenginių, todėl atsiranda poreikis valstybės mastu sumažinti pavojų visuomenei bei valstybei. Atliekų deginimo įrenginiai, pasak projekto autorių, vienai tonai atliekų reikalauja gerokai mažiau darbo vietų nei alternatyvi praktika, pavyzdžiui, perdirbimas.
Pataisas vetavo prezidentė.
Pasak šalies vadovės patarėjos Linos Antanavičienės, Seimo priimtomis pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
„Priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai ir moderniai ES atliekų tvarkymo praktikai“, – teigė vyriausioji patarėja.
Spalį Seimas nepritarė prezidentės dekretui. K. Mažeika buvo vienas iš aktyviausiai raginančių atmesti veto.
Šiuo metu Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos projektą įgyvendina valstybės kapitalo energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“. Numatoma, kad jėgainė komercinę veiklą pradės vykdyti 2020 m. pirmoje pusėje. Kaune kogeneracinėje jėgainėje veiklą pradės taip pat 2020 m. Projektą įgyvendina bendra „Lietuvos energijos“ ir „Fortum Heat Lietuva“ įmonė „Kauno kogeneracinė jėgainė“. Įstatymas jų atžvilgiu atgaline data negalioja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį2
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų1
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...