Vienkartinis kamštis

Pagal jūrų keltais gabenamų krovinių kiekį Klaipėdos uostas yra vienas iš pirmaujančių rytinės Baltijos jūros regione. Jis lenkia netgi Taliną, kur pagrinde dominuoja keleivių srautai.

Pagal jūrų keltais gabenamus krovinių srautus Klaipėdos uostui nusileidžia ir rytinės Baltijos Rusijos uostai, nors būta ambicijų, kad tarp Baltijsko ir Ust Lugos plaukios jūrų keltai, kurie iš Lietuvos atims visą tranzitinių krovinių į Kaliningrado sritį srautą. Jis vien Lietuvos geležinkeliuose siekia apie 8 mln. tonų. 

Dabar, kai uoste iškilo skandalas dėl taršos, galima akcentuoti, kad jūrų keltais gabenamų krovinių srautas yra palyginti švarus. Atvažiavo, išriedėjo į autostradą ir tiek Klaipėda tuos sunkvežimius tematė. Na taip, skeptikai paklaus: o sunkvežimių srautas, kamščiai gatvėse?

Iš tiesų, didelis kamštis dėl jūrų keltų sunkvežimių gatvėse buvo tik vieną kartą - per visų šventųjų dieną. Tuomet į gatves plūstelėjo ir dideli miestiečių automobilių srautai.

Tam, kad ateityje nebūtų transporto srautų kamščių dėl sunkvežimių, miestas valstybės lėšomis turėtų iš esmės pertvarkyti pirmiausia Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryžą. Po to turi būti tvarkomos ir kitos Baltijos prospekto sankryžos. Į uostą ar iš uosto, tiksliau iš „Centrinio Klaipėdos terminalo“ sunkvežimiai turėtų judėti be jokių kliūčių ir susidūrimo su miesto transportu. 

Stabilus jūrų keltų verslas

Klaipėdos uostas taip pat yra didžiausias Ro-Ro uostas rytinės Baltijos jūros dalyje. Ro-Ro krova 2017 metais siekė 269,2 tūkst. vnt. Tonomis tai sudarė beveik 6 mln. tonų.

Uostas yra tinkamoje vietoje vystyti jūrines jungtis su Vokietijos, centrinės Švedijos uostais. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdos uostas pirmauja Ro-Ro rinkoje.

Jūrų keltais gabenamų krovinių augimas yra stabilus, be kokių nors didesnių šuolių. 2010 – 2017 m. laikotarpiu Ro-Ro krovinių apimčių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vidutinis metinis augimo rodiklis buvo 2,7 proc.

Išskirtinė jūrų keltais gabenamų krovinių savybė yra tai, kad čia aptarnaujamas pagrinde Lietuvos įmonių eksportas ar importas, gabenama įvairių ūkio šakų produkciją, pusfabrikačius ar žaliavas.

Iš esmės jūrų keltai yra didžiausias Lietuvos ekonomikos skatinimo rodiklis.

Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekiai didėja ir todėl, kad pačioje Lietuvoje sparčiai kilo kelių transportu vežamų krovinių kiekiai. 2000 m. jie sudarė 45 mln. tonų, kai 2017 m. jau pasiekė 76 mln. tonų. Iš to kiekio apie 20 proc. sudarė Lietuvos importas, 15 proc.- eksportas. Pastaraisiais metais smarkiai daugėjo ir per Lietuvą gabenamų tranzitinių krovinių kiekis. Jis 2017 m. sudarė net 20,8 mln. tonų. Nemaža dalis krovinių per Lietuvą keliauja į Latviją, Estiją.

Vyksta spartus atsinaujinimas

„Šalies transporto įmonės vis labiau įsitvirtina pagrindinėse ES ir NVS šalių rinkose, veikia pažangiai, numatydamos ilgalaikes strategijas. Sparčiai auga valstybės valdomų įmonių – Lietuvos geležinkelių ir oro uostų, Klaipėdos jūrų uosto rezultatai, tai vieni geriausių pasiekimų Baltijos šalyse“, - teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Spartus transporto srautų augimas fiksuojamas ir šiemet. Šiemet palyginti su praėjusiais metais Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 19,7 proc.

Didėjo eksportas į visas pagrindines šalies transporto paslaugų eksporto rinkas – Vokietiją (+34 proc.), Rusiją (+16 proc.), Prancūziją (+18 proc.), Daniją (+7,3 proc.), Baltarusiją (+57 proc.), Jungtinę Karalystę (+27 proc.), Austriją (+26 proc.), Nyderlandus (+25 proc.).

Lyginant šių ir praėjusių metų pirmo pusmečio rezultatus, išankstiniais duomenimis, krovinių vežimas sausumos transportu padidėjo 15,4 proc. (iki 73,3 mln. t), iš jų kelių transportu – 18 proc. (46,1 mln. t) ir geležinkelių transportu – 11,1 proc. (27,2 mln. t).

Stiprėjančias Lietuvos kelių transporto vežėjų pozicijas rodo naujų krovininių transporto priemonių įsigijimas. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, Lietuvos automobilių transporto parkas auga sparčiausiai ES. Neįtikėtina. Šiemet Lietuvoje įregistruota apie 26 proc. daugiau krovininio  transporto priemonių. Iš jų 4489 naujos krovininės transporto priemonės, kurių maksimalus leistinas svoris didesnis nei 16 t, ir 4543 didesnio nei 3,5 t leistino svorio transporto priemonės – atitinkamai 26,2 proc. ir 25,8 proc. daugiau. Antroji ES pagal šiuos rodiklius yra Vengrija, kurioje fiksuotas apie 23 proc. augimas.

Tai yra vienas iš rodiklių, kad jūrų keltais gabenamų krovinių rinka ir ateityje išliks stabili. Nors būta prognozių, kad Ro-Ro krova ateityje nyks, nes ją išstums konteineriai. Prognozuojama, kad 2030 m. Klaipėdos uoste bus kraunama apie 8 mln. tonų jūrų keltais gabenamų krovinių, 2040 m. tas kiekis gali išaugti iki 10 mln. tonų.