- Mindaugas Aušra, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslininkai pripažįsta, kad kainos maitinimo įstaigose kasmet kyla vidutiniškai dešimtadaliu, ir tikina, kad taip yra dėl to, kad auga maisto produktų kainos ir atlyginimai.
Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT RADIJUI sako, kad kurios įstaigos naudojasi augančia ekonomika ir, testuodamos klientus, kainas kelia kartais netgi iki egzotiško lygio, bet tolesnio kainų augimo tikėtis nelabai verta – maitinimo įstaigos nebebus tokios drąsios jas kelti.
Apyvartą stabdo augančios kainos
Gyventojai pastebi, kad šalyje itin sparčiai brangsta paslaugos, ypač restoranuose ir baruose. Kai kurie ekonomistai sako, kad dėl to jau mažėja lankytojų maitinimo įstaigose. Kaip yra iš tikrųjų?
Maitinimo įstaigų savininkai pripažįsta, kad kainos kyla nuo 5 iki 15 proc. kasmet, vidutiniškai – dešimtadaliu. Jie aiškina, kad paslaugos dažniausiai brangsta dėl dviejų priežasčių: arba kyla žaliavų (t. y. maisto produktų) kainos, arba didėja atlyginimai. Šiuo metu Lietuvoje auga abu rodikliai ir, pasak verslininkų, tai yra dvi pagrindinės dalys, sudarančios 80 proc. visų sąnaudų.
Tačiau įdomu tai, kad bent jau patys barai sako, jog dėl to lankytojų srautai nelabai pakito. Tarsi buvo pokytis vasarą, bet tai išorinės priežastys, ne vidinės.
(B. Lark/Unsplash.com nuotr.)
„Dalį kainų kilimo sąnaudų mes prisiėmėme savo pelno sąskaita, todėl pokyčio taip smarkiai nejaučiame. Šiek tiek svyravimų buvo, bet, tarkim, reikia turėti omeny, kad liepą ir rugpjūtį Vilniaus oro uostas buvo uždarytas, o į Kauną perkelti ne visi skrydžiai“, – kalba Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.
Taip pat jis priduria, kad vienintelis pakitęs dalykas – sumažėjusi prekyba alkoholiu, bet tam įtaką padarė pakelti akcizai.
O ekonomistai sako, kad lankytojų mažėja ir būtent dėl spartaus kainų kilimo. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas tikina, kad sumažėjimas tikrai jaučiamas, tuo labiau pastebima, kad gyventojai renkasi alternatyvas restoranams ir barams. Pasak Ž. Maurico, maitinimo įstaigų apyvarta mažėja jau nuo praėjusių metų pabaigos ir dėl to kaltas ne tik Vilniaus oro uosto uždarymas.
„Tai gali būti viena iš priežasčių, bet praktiškai nuo 2016 m. vidurio pagrindinė apyvartos stabdymo priežastis – kainų augimas. Lankytojų skaičiaus augimas lėtėjo, o kainos toliau sparčiau augo. Dar anksti teigti, kad lankytojų skaičius gali toliau mažėti, gal jis ir stabilizuosis, bet tolesnio kainų augimo tikėtis nelabai verta – maitinimo įstaigos nebebus tokios drąsios jas kelti“, – mano ekonomistas.
Verslininkai naudojasi augančia ekonomika
Taip pat, priduria Ž. Mauricas, pernai kainas kėlė ne didesnės sąnaudos (t. y. atlyginimai ir brangstantys produktai), o auganti paklausa, todėl susiformavo tam tikras kainų burbulas, nes ekonomika išgyvena pakilimą, o kai kurios įstaigos tuo naudojasi kainas keldamos kartais netgi iki egzotiško lygio. Tiesiog testuojama ir žiūrima, kaip klientai tai priims.
Pasak verslininkų, didžiausia problema šiame sektoriuje – pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Sudėjus jį ir darbo santykių mokestį, jie sudaro 45 proc. visų išlaidų.
„Darbo užmokestis yra ne PVM objektas, kitaip tariant, prie jo mes dar turime pridėti ir didelį lietuvišką PVM, kuris ES yra daugiau išimtis negu taisyklė. Taip, atlyginimai pas mus vis dar mažesni, bet mokesčiai paslaugoms, restoranams – vieni didžiausių ES“, – pastebi G. Balnis.
Ekonomistai sako, kad prašymas mažinti PVM nėra labai pagrįstas ir, net jeigu būtų įgyvendintas, duotų tik trumpalaikį efektą. Tačiau pripažįstama, kad mokesčiai, susiję su darbo santykiais, iš tiesų labai dideli ir net per dideli, todėl juos reikėtų mažinti. O tai ne tik pagerintų verslo sąlygas, bet ir darbuotojai gautų didesnius atlyginimus į rankas.
Didžiausias iššūkis yra didelis darbo jėgos apmokestinimas, nes darbuotojai migruoja ir apskritai kyla grėsmė, kad nelabai bus kam dirbti, ypač už tokius žemus atlyginimus, kokie mokami viešojo maitinimo įstaigose.
„Didžiausias iššūkis yra didelis darbo jėgos apmokestinimas, nes darbuotojai migruoja ir apskritai kyla grėsmė, kad nelabai bus kam dirbti, ypač už tokius žemus atlyginimus, kokie mokami viešojo maitinimo įstaigose. Manau, kad pirmenybė turėtų būti skiriama darbo užmokesčio apmokestinimo klausimui, mokesčius gerokai mažinant ir didinant darbo užmokestį darbuotojams į rankas. PVM lengvata būtų trumpalaikis sprendimas, nes gali būti, kad, atėjus naujai vyriausybei, ji ir vėl bus panaikinta“, – mano Ž. Mauricas.
Kokia išvada? Visada galime likti namuose ir taupyti, bet, jei vyriausybė gali padaryti žingsnių, kurie leistų atsipūsti smulkiajam verslui, darbuotojams daugiau uždirbti, o žmonėms pasiūlyti daugiau duonos ir žaidimų, juos ir vertėtų daryti. Juk vien grikiais namuose sotus nebūsi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 3,3 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi aštuntos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 186 sandoriais jų įsigijo už 3,3 mln. eurų. ...
-
Seimas ketina nustatyti baudas už vienkartinių plastiko indų dalybas1
Seimui liko paskutinis balsavimas dėl baudų prekybininkams, restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įmonėms už pažeidimus nemokamai dalijant vienkartines plastiko pakuotes. ...
-
Seimas – prieš siūlymą leisti sekmadieniais prekiauti alkoholiu po 15 valandos1
Seimas nutarė nepradėti diskusijų, ar atšaukti ribojimą sekmadieniais prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 15 val. ...
-
Seimas imasi pluošto alkoholio rinką atlaisvinančių pataisų
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimams. ...
-
LB vadovas sako nepritariantis PVM didinimui ieškant papildomų lėšų gynybai
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didi...
-
Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui4
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau. ...
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški1
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...