- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sako išgirdęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako patikinimą, kad NSGK tyrimu nėra metama juoda dėmė visam Lietuvoje veikiančiam verslui.
Po LVK atstovų susitikimo su V. Baku V. Sutkus sako pritariantis atlikto NSGK tyrimo išvadoms, skatinančiomis skaidrinti verslo atstovavimo veiklą. Tačiau jis abejoja, ar būtina keisti lobizmo įstatymą ir įgyvendinti civilinį turto konfiskavimo įstatymą.
„Mums, kaip tiesiogiai verslo interesams atstovaujančios organizacijos nariams, svarbiausia tai, kad iš NSGK vadovo išgirdome patikinimą, jog šiuo tyrimu nėra metama juoda dėmė visam Lietuvoje veikiančiam verslui, o kalbama apie absoliučią mažumą, veikusią prieš visuomenės interesą. Esame atviri diskusijai apie tai, kaip gerinti situaciją, esame įsitikinę, kad tik bendru sutarimu priimti pokyčiai gali turėti realios naudos ateityje“, - susitikimo metu sakė LVK prezidentas.
Tačiau V. Sutkus abejojo, ar verta keisti lobistinės veiklos įstatymą ar įgyvendinti NSGK išvadose siūlomą civilinį turto konfiskavimą.
„Diskutuotina, ar tam iš tiesų reikia keisti įstatymą (lobizmo, - ELTA) - pradžiai būtina užtikrinti tinkamą dabar galiojančio įstatymo veikimą. Kalbant apie civilinį turto konfiskavimą klausimų kyla daug, reikalinga platesnė diskusija dėl tokio reguliavimo taikymo būdų bei formų ir skuba priimant sprendimą gali atnešti ne tik naudos, bet ir sukelti žalos“, - pabrėžė LVK prezidentas.
Pasak V. Bako, didžiausi pokyčiai numatomi reglamentuojant partijų finansavimą, skaidrinant lobistinę veiklą bei priimant civilinio turto konfiskavimo įstatymą.
V. Bakas tvirtino, kad NSGK tyrimas ne tik atskleidė, kokiomis priemonėmis bei veiksmais ilgą laiką buvo vykdomas sisteminis spaudimas šalies politikams bei daromas poveikis politiniams procesams, bet ir padėjo identifikuoti, kokių realių pokyčių reikia, kad prekybos poveikiu schemos būtų užkardytos.
LVK atstovauja ketvirtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto sukuriančioms įmonėms.
Seimas NSGK išvadas patvirtino birželio pradžioje. NSGK išvadose nurodoma, kad verslo grupės, tarp jų ir „MG Baltic“, darė neteisėtą įtaką politikams, o koncernas kelia grėsmę valstybės sąrangai.
Tarp NSGK išvadose pateikiamų siūlymų yra civilinio turto konfiskavimo įstatymas, užuominos apie licencijų žiniasklaidai griežtinimą bei visuomenės informavimo priemonių koncentracijos mažinimą.
Taip pat keliama iniciatyva atlyginti valstybei žalą, kurią padarė neteisėtą įtaką naudojusios verslo įmonės. NSGK pasiūlymuose yra raginimas atsisakyti į NSGK atlikto parlamentinio tyrimo akiratį patekusių įmonių paslaugų valstybei strategiškai svarbiuose objektuose.
Tarp NSGK pasiūlymų yra iniciatyvos pasiūlyti priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu, ir pateikti pasiūlymus, užtikrinančius politinės reklamos skaidrumą.
Atkreipiamas dėmesys į būtinybę koreguoti lobistinės veiklos įstatymą, tobulinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo tvarką bei iš naujo įvertinti, ar kuriant LEO LT nebuvo padaryta nusikalstama veika.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...