- Tomas Kavaliauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavasarį itin išaugus alkoholio akcizams, mažėjo visų rūšių alkoholio pardavimai, skaičiuoja alkoholio pardavėjai. Didžiausias sumažėjimas fiksuojamas parduodant vynus, mažiausi praradimai tarp vadinamųjų „bambalių“ arba stipraus alaus gamintojų.
Verslininkai, ypač kaimiškųjų parduotuvių atstovai, pritaria valdžios siekiui mažinti alkoholizmą, tačiau tikina, kad nors pardavimai mažėja, regionuose alkoholizmas nemažėja.
Praėjusių metų pabaigoje parduotuvėse neliko alkoholio akcijų, šiemet kovą didėjo akcizai, tokiomis priemonėmis valdžia siekia apriboti alkoholio vartojimą. Verslas skaičiuoja, kad tai paveikė rinką, bendrai skaičiuojama, kad alkoholio pardavimas sumažėjo beveik šeštadaliu: penktadaliu mažėjo vyno, sidro ir kokteilių, drastiškai – perpus – krito spirituoto vyno pardavimai. Legalaus verslo aljansas skaičiuoja, kad per trejus metus spirituoto vyno gėrikų sumažėjo iki 80 proc., tačiau dabar jie renkasi stiprų alų.
„Vyno ypatingai sumažėjo, alaus gal šiek tiek smunka, bet tai gal prisideda prie didesnio degtinės suvartojimo, bent jau pas mus regione. Miestuose situacija gal kitokia“, – teigia Legalaus verslo aljanso tarybos narys, smulkios prekybos įmonės savininkas Tomas Mašeckis.
Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis sako, kad pirkėjai kai kurie galėjo pradėti pirkti pigesnius gėrimus arba iš viso pradėti vartoti nelegaliai pagamintus alkoholinius gėrimus.
„Ir seniau, ir po šito akcizo padidinimo pigiausias produktas išliko pigus, tas vadinamas „bamabalinis“ alus. Pirkėjai galėjo persimesti į šitą alų, galėjo šiek tiek persimesti į nelegalią rinką. Ir tikrai, taip didėjant kainoms, samagono gamintojai reagavo ir ruošėsi, ir vartotojas, matydamas tą kainos didėjimą, priima tą sprendimą, kurio jau buvo atsisakęs“, – svarstė R. Apulskis.
Ir seniau, ir po šito akcizo padidinimo pigiausias produktas išliko pigus, tas vadinamas „bamabalinis“ alus. Pirkėjai galėjo persimesti į šitą alų, galėjo šiek tiek persimesti į nelegalią rinką.
Legalaus alkoholio pardavėjai teigia, kad valdžia priimdama alkoholio prieinamumą ribojančius sprendimus, juos taiko visiems vienodai ir esą naikina per tūkstantmečius susiformavusią Europietišką gėrimų kultūrą, tačiau, jų manymu, visiškai nesprendžiamos geriančių žmonių problemos.
„Neatskiriame problemos – kultūringo vartojimo, nuo alkoholizmo. Priemonės taikomos visiems bendrai. Jei pagrindinė problema yra alkoholizmas, tai jam reikalingos griežtos priemonės ir darbai, nei kad daroma dabar“, – sakė Someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad alkoholis sukelia ne tik priklausomybę, tačiau ir vėžines ligas, todėl reikia mažinti bendrą alkoholio suvartojimą.
„Manau, kad žmonės, kurie domisi vynais, jie ir be sakymo pasidomės ir iš kokio regiono, kurių metų ir kiek laipsnių. Lietuvoje geria ne tik alkoholikai, daug problemų turime mes ne tik su priklausomybe. Alkoholis sukelia ne tik priklausomybę, bet ir vėžines ligas, dėl to mums riekia mažinti bendrą suvartojimą ir tai dabar mes stebime“, – tvirtina A. Veryga.
Pasak ministro, metų pabaigoje bus skaičiuojami visuomenės sveikatos rodikliai, tada bus aišku, kiek apytikriai suvartojama alkoholio. Tiesa, valdžia neatsisako planų steigti specializuotas parduotuves, šiuo metu atsiklausiama suinteresuotų asociacijų ir organizacijų nuomonės. Tačiau smulkieji prekiautojai kategoriški – jų verslas žlugs, o alkoholikų dėl to nesumažės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...