Pastarųjų metų nuolatinė dalies įmonių problema – rasti tinkamų darbuotojų – nišiniams verslams yra dar didesnė. Mat jie ne tik dirba su moderniausiais įrenginiais, bet neretai ir įsikūrę regionuose, kuriuos nusiaubė emigracija. Ekspertai kvalifikuotų specialistų stygių siūlo naikinti keičiant Darbo kodeksą. Pats verslas sako, kad prošvaistė atsirastų, bent jau gavus daugiau ES pinigų.

Įvairius medinius namus gaminanti ir statanti Rokiškio įmonė „Skado medis“ jau įsitvirtino Norvegijos rinkoje, taip pat nedidelę dalį namų eksportuoja į Prancūziją, Airiją, dar kelias Europos šalis. Per 14 metų išsiplėtusiame šeimos versle dabar pluša apie 70 žmonių. Bet, anot įmonės vadovo, darbuotojų dar trūksta. Labiausiai – namų montuotojų. Ir nors bedarbių Lietuvoje daug, iš biržos esą nė vieno nepaimsi.

„Pastatyt gero namo bedarbis tikrai negali. Ši grandis yra pačios aukščiausios kategorijos žmonės, kurie turi gerai išmanyti namą. Dar ir gyvenimas ne Lietuvoje, o išvyksta mėnesiui–dviem ir gal truputį ilgiau kartais. Turi mokėti kalbą, turi būt darbo kultūra aukšta, turi būti mandagūs“, – sako „Skado medis“ direktorius Jonas Sakaitis.

Verslininko teigimu, didžiausia bėda ta, kad šiai siaurai sričiai specialistai Lietuvoje išvis nerengiami. Galima pasamdyti tik bendro profilio statybininkų, gebančių dirbti vien su mūru, todėl darbuotojus įmonė moko pati.

Tačiau sunkumų su darbuotojų paieška turi ir lengvoji pramonė, nors tokių specialistų rengia ir profesinės, ir kai kurios aukštosios mokyklos. Bendrovei „Garlita“ Kaune stinga beveik 30 specialistų.

„Siuvėjos, narstytojos ir t.t. Mes turim užsakymus, sutartis su mūsų potencialiais pirkėjais, mes galim padidint eksportą žymiai, tai papildomos įplaukos į biudžetą, bet neturim darbuotojų“, – sako įmonės direktorius Juozas Markaitis.

Iš baigusiųjų Aukštąjį mokslą įmonė sako priimanti tik turinčius magistro diplomą ir neretai į vadovaujamas pozicijas. O į besimokančius profesinėse iškart pati investuoja, moka stipendijas. Eksportui gaminančių įmonių teigimu, mėnesio alga į rankas jose vidutiniškai – bent 2,5 tūkst. litų.

„Kiekvienoje šalyje visada visiems darbdaviams trūksta gerų darbuotojų ir būtent dėl to, kad dėl aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų tiek įmonės, tiek šalys nuolat konkuruoja. Vienos įmonės nuvilioja darbuotojus iš kitų įmonių, vienos šalys nuvilioja darbuotojus iš kitų šalių. Ir, matyt, mes šitoje konkurencinėje kovoje pralošiame“, – sako Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Eksperto teigimu, įdarbinti daug uždirbančius žmones Lietuvoje – labai brangu, nes vis dar nėra įteisintos sumos, nuo kurios nebūtų mokesčių „Sodrai“. Taip pat būtina lengvinti užsieniečių įdarbinimą ir ilginti laiką, kiek valandų dirbti per savaitę.

Verslininkai sako, kad padėtis taip pat pagerėtų, jeigu investicijų pritraukimas, ir ypač į regionus, taptų realiu prioritetu. Tai esą leistų lengviau gauti ES pinigų ir naujinti įrenginius, kurie pasensta per kelerius metus, padidinti našumą, apyvartą, daugiau lėšų skirti darbuotojams rengti.