Įkaitusi Skandinavijos NT rinka: ar verta nerimauti?

Švedijos nekilnojamo turto (NT) sektoriuje pastaruoju metu jaučiama įtampa. Pigios paskolos skatina žmones būstą ne nuomotis, o įsigyti. Dėl to auga ir NT kainos. Ar šie procesai nesukels neigiamų padarinių Lietuvos finansų sistemai, kurioje dominuoja skandinavų bankai?

Žema palūkanų norma

Švedijos centrinis bankas, siekdamas pagyvinti šalies ekonomiką, 2015 m. nustatė neigiamas palūkanų normas. Tai lėmė, kad paskolos šalyje labai atpigo. Šių metų rugsėjį paskelbtoje Švedijos centrinio banko monetarinės politikos ataskaitoje nurodoma, kad apie 70 proc. visų šalyje veikiančių komercinių bankų suteiktų paskolų investuota būtent į NT rinką. Tai lėmė NT kainų augimą.

Švedai tradiciškai renkasi įsigyti būstą. Taip yra dėl to, kad nuomotis stogą virš galvos atsieina brangiau. Be to, rizikuoti ir imti paskolą žmones skatina žemos palūkanų normos.

Remiantis švedų leidiniu "Hem&Hyra", vidutinė buto nuomos kaina (2016 m. spalį) Stokholme siekė apie 1,3 tūkst. eurų per mėnesį, o vidutinė buto kaina sostinėje – apie 422 tūkst. eurų.

Banko "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, komentuodamas padėtį Švedijos NT rinkoje, pripažino, kad iš tiesų grąžindami paskolą, už kurią įsigijo būstą, švedai neretai sumoka tiek pat, o kartais net ir mažiau, nei išleistų būsto nuomai.

"Pasiėmęs paskolą tikrai geram būstui centrinėje miesto dalyje turi mokėti nuo 1,5 iki 2 tūkst. eurų per mėnesį. Švedui ši suma nėra didelė. Šiek tiek pataupęs, jis gali laisvai susimokėti tokią įmoką. Ekonominės klasės būsto kaina – dar mažesnė. Taigi nuomos kaina yra net aukštesnė nei paskolos įmoka", – sakė ekonomistas.

Rinkos vėsinimas

Vis dėlto ši Švedijos centrinio banko politika, regis, ne vienam ekspertui kelia galvos skausmą. Toks ekonomikos skatinimo būdas, nustatant ypač mažas palūkanų normas, ne juokais įkaitino Švedijos NT rinką. Per trejus pastaruosius metus būsto kainos šalyje išaugo net 40 proc.

Mes galbūt net esame labiau priklausomi nuo kaimyninių valstybių nei nuo Skandinavijos. Jei kažkas nutiktų Latvijoje ar Estijoje, tai, manau, labiau persiduotų mums, nei kad kažkas vyksta Skandinavijoje.

Ž.Maurico teigimu, kainų augimas anksčiau ar vėliau atsiliepia ir pačiai NT rinkai – mažėja įperkamumas, daug NT objektų lieka neparduoti.

"Vertinant būsto įperkamumo indeksą, jis didžiausiuose Švedijos miestuose, ypač Stokholme, pastaruoju metu yra sumažėjęs. Vadinasi, švedams darosi vis sunkiau įpirkti būstą, ir tai yra signalas, kad kainos – per didelės. Vien jau dėl to galima kalbėti apie tam tikrą kainų burbulo formavimąsi. Kita vertus, jeigu palūkanos nekils, didžiajai daliai namų ūkių, net ir su tokiomis išaugusiomis kainomis, ta paskolos našta nebus tokia didelė, kad jie negalėtų jos grąžinti. Sakyčiau, palūkanos yra didžiausia rizika. Jas kontroliuoja centrinis bankas. Taigi net jei ateityje jis ir ryšis kelti palūkanų normą, tai darys nežymiai ir, ko gero, bus imtasi įvairių priemonių, kaip tą rinką atvėsinti", – prognozavo ekonomistas.

"Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Švedijos centrinis bankas vargu ar priims sprendimą padidinti palūkanų normą, jei matys, kad dėl to smarkiai krenta NT kainos, prastėja vartotojų lūkesčiai, įsivyrauja stagnacija statybų sektoriuje ar tai turi neigiamą poveikį visai šalies ekonomikai.

Ž.Mauricas pažymėjo, kad Skandinavijos NT burbulo grėsmė yra ne tiek jo galimas sprogimas, kiek tai, kad Švedija gali taip ir likti su mažomis palūkanomis, kad nesukeltų rinkos griūties. Be to, jis taip pat pastebėjo, kad šiuo metu yra labai maža tikimybė, jog palūkanų normos taps aukštos.

Beje, pats Švedijos centrinis bankas yra paskelbęs, kad nesiruošia kelti palūkanų bent iki 2018 m. metų vidurio.

Grėsmė Lietuvai?

Faktas, kad Lietuvos finansų sistemoje dominuoja skandinaviško kapitalo bankai, verčia klausti, ar nekils problemų mūsų kieme, jei kitapus Baltijos jūros vis dėlto sprogtų NT burbulas?

Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau sakė, kad tiek mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai, tiek ir Lietuvos bankas užtikrina priežiūrą ir nieko bloga neturėtų nutikti.

N.Mačiulis taip pat nebuvo linkęs dramatizuoti. "Šiuo metu Švedija yra pristabdžiusi NT kainų augimą, o Norvegijoje kainos net ėmė šiek tiek mažėti. Kol kas tikrai nėra pagrindo kalbėti apie tai, kad kainos staiga kris 20–30 proc. ir tai sukrės dalį Skandinavijos šalių gyventojų, tų šalių statybų sektorius ar kažkaip kitaip neigiamai paveiks ekonomiką. Dėl to neturėtų nukentėti ir bankai Lietuvoje", – ramino ekonomistas.

Potencialios grėsmės Lietuvai ir jos finansų sistemai neįžvelgė ir Ž.Mauricas. Anot jo, Lietuvoje veikiantys bankai jau nebėra tokie priklausomi nuo Skandinavijos (pagrindinių – aut. past.) bankų, kaip anksčiau.

"Poveikis būtų mažesnis, nes mūsų bankai jau yra gana savarankiški. Be to, Lietuvoje veikiantys bankai yra iš skirtingų Skandinavijos valstybių, kur yra šiek tiek skirtinga situacija", – teigė ekonomistas.

"Anksčiau didelę dalį finansavimo gaudavome iš Skandinavijos, o dabar finansuojamės vidaus rinkoje. Mes galbūt net esame labiau priklausomi nuo kaimyninių valstybių nei nuo Skandinavijos. Jei kažkas nutiktų Latvijoje ar Estijoje, tai, manau, labiau persiduotų mums, nei kad kažkas vyksta Skandinavijoje", – pridūrė Ž.Mauricas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių