- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konkurencijos taryba teigia nepritarianti Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvai steigti valstybinių vaistinių tinklą.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė teigia, kad valstybė galėtų imtis iniciatyvos teikti visuomenei reikalingas paslaugas tik turėdama pakankamai patikimų duomenų, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija.
„Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad mažmeninės prekybos vaistais sektoriuje egzistuoja tokio masto „rinkos klaida“, kurią galėtų ištaisyti tik valstybė, pradėdama vykdyti ūkinę veiklą, beatodairiškai skirdama tam finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei jais rizikuodama“, – pranešime spaudai sako J.Šovienė.
Ministerijos parengtoms Farmacijos įstatymo pataisoms pastabas pateikusi Konkurencijos taryba pranešė, kad įstatymo projektu siekiama leisti vaistines steigti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms tiek stacionaro, tiek ambulatorines paslaugas. Valstybinėms ir savivaldybių ligoninių bei poliklinikų įsteigtoms vaistinėms būtų leista parduoti vaistus gyventojams ir įmonėms, nevykdančioms sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos.
Konkurencijos tarybos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo valstybės dalyvavimą versle, tačiau nevertina pasekmių rinkai, nepateikia skaičiavimų, kiek minėtų priemonių įgyvendinimas gali kainuoti.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai per Seimo rinkimų kampaniją žadėjo sukurti valstybinių vaistinių tinklą, bet Vyriausybės programoje pasisakoma abstrakčiau – bus skatinami alternatyvūs prekybos vaistais kanalai.
Valstybinio vaistinių tinklo sukūrimo idėją iškėlęs LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pernai spalį teigė, kad vaistų kainas galima būtų sumažinti, pasitelkus Lenkijos pavyzdį, kur bažnyčia kartu su nevyriausybine organizacija „Caritas“ įsteigė vaistinių tinklą ir tai, anot jo, lėmė smukusias vaistų kainas.
Valstybė šiuo metu valdo vienintelį Universiteto vaistinės tinklą, turintį šešias vaistines Vilniuje. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1303 vaistinės, iš jų 1064 priklauso vaistinių tinklams. Didžiausi vaistinių tinklai Lietuvoje yra „Nemuno vaistinė“ (295 vaistinės), „Eurovaistinė“ (285), „Gintarinė vaistinė“ (230), „Norfos vaistinė“ (96) ir „Benu vaistinė Lietuva“ (83).
Ministerijos teigimu, visi didieji vaistinių tinklai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su vaistų platinimo bendrovėmis, todėl turi didesnę derybinę galią ir iš vaistų gamintojų sugeba gauti didelių nuolaidų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 0,7 proc., maitinimo įmonių apyvarta smuko 9,5 proc.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai3
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...