- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik devyni procentai lietuvių, įgijusių istoriko, filologo ar kitą humanitarinę specialybę pagal ją ir dirba. Tačiau daugumai tenka padėti diplomą į stalčių ne tik dėl menkos tokių darbų pasiūlos, bet ir dėl kuklių atlyginimų.
„Esu diplomuota istorikė, tačiau darbo pagal specialybę taip ir nesuradau, - pasakoja Ingrida, prieš kurį laiką baigusi Vilniaus universitetą, - Teko įsidarbinti telemarketingo vadybininke. Darbas ne prie širdies, bet iš kažko gyventi juk reikia.“
„Jau kelinti metai, darydami darbo rinkos apžvalgas, konstatuojame, kad bene didžiausia laisvų darbuotojų pasiūla yra tarp įgijusių humanitarines specialybes, - teigia specialistų paieškos portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Tačiau darbdavių, ypač privačiame sektoriuje, kuriems reikia tokių specialistų, yra santykinai nedaug. Valstybės įmonių darbo skelbimuose humanitarų pageidaujama dažniau, tačiau paprastai tai A10-A12 kategorijų pareigos, kur pareiginis atlyginimas neviršija 600 eurų „į rankas”. Dar mažiau siūlo lietuviškos aukštojo mokslo įstaigos. Tiek mokama lektoriui, jei tik pavyks tokią vietą surasti. Tad dažnam specialistui nieko kito nebelieka, kaip įgyti kitą specialybę ir susirasti darbą ne savo norimoje srityje.”
Portalas cvmarket.lt paklausė 546 humanitarinį išsilavinimą įgijusių asmenų, į kokias pareigas jie iškeitė savo istoriko, menotyrininko, filologo ar panašų diplomą. Paaiškėjo, kad pardavėjais ar pardavimo vadybininkais dirba 13 proc. humanitarų, aptarnavimo srityje įsidarbinę 11 proc., 8 proc. darbuojasi administravimo srityje, 9 proc. teigia, kad yra darbininkai, 5,7 proc. pavyko rasti darbą valstybiniame sektoriuje, apie 2 proc. gavo dėstytojo ar mokytojo pareigas (svarbu žinoti, kad ne visi, pavyzdžiui, baigę istoriją, turi teisę tapti pedagogais), dar pusantro procento rado užsiėmimą apsaugos struktūrose, o 0,7 proc. – tapo pagalbiniais darbuotojais.
Dar 9 proc. deklaravo, kad šalia humanitarinio išsilavinimo apdairiai įgijo ir kitą specialybę, kuri juos dabar ir maitina. Į nuosavą verslą pasukusių buvo kiek daugiau nei 5 proc. Apie ketvirtadalis apklaustų humanitarinį išsilavinimą įgijusių asmenų nurodė, kad dirba kitokį, aukščiau nepaminėtą darbą. Mat yra žmonių, kurie liko ištikimi humanitarinei pakraipai, nors, pavyzdžiui, yra baigę menotyrą, o dirba vertėjais.
Įdomu, kad tarp trisdešimtmečių ir jaunesnių humanitarų gerokai daugiau buvo turėjusių papildomą specialybę ir pagal ją dirbančių, be to, jauni humanitarai dažniau darbą rado aptarnavimo sektoriuje. Moterys su humanitariniu išsilavinimu taip pat dažniau triūsia aptarnavimo, o taip pat administravimo darbuose. Anot cvmarket.lt atstovės, jos ten dažnai užsiima personalo valdymu, eina asistentų, padėjėjų pareigas. Užtat vyrai dažniau kūrė savo verslą ar ėjo dirbti paprastais darbininkais. Juk už tokį darbą, pvz. statybose, atlyginimas dažnai aukštesnis nei gauna dėstytojas ar valstybės tarnautojas, kuriuo dar ne taip paprasta ir įsidarbinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai4
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...